LRT GIRDI aiškinasi konfliktą Vilniaus rajone, kur dėl suplanuotų melioracijos darbų Galinės upelyje kilo pavojus ne tik pakrantės miškui, bet ir retoms, Europoje saugomoms žuvų rūšims. Vilniaus rajono savivaldybė teigia, kad privalo valyti sovietmečiu melioruotą upelį, kurį vadina tiesiog statiniu, ir paprašė Valstybinės miškų urėdijos iškirsti medžius, idant galėtų privažiuoti sunkioji technika. Tačiau vietos gyventojai tikina, kad drastiškos melioracijos jiems nereikia – pakaktų tik išardyti bebrų užtvankas ir aptvarkyti krantus. Gamtos mokslininkai ir Aplinkos ministerija skambina pavojaus varpais: savivaldybė naudojasi teisine spraga ir upelius valo atkarpomis iki 2,5 kilometro, taip išvengdama privalomo poveikio aplinkai vertinimo ir derinimo su gamtosaugininkais. Nors Valstybinė miškų urėdija, saugodama savo tarptautinį sertifikatą, atsisakė kirsti medžius be aplinkosaugininkų pritarimo ir taip laikinai pristabdė darbus, savivaldybė savo planų atsisakyti neketina ir toliau mato upelį ne kaip saugotiną gamtos vertybę, o kaip tvarkytiną inžinerinį griovį.

LRT GIRDI grįžta prie istorijos apie senjorą Antaną, kuris globos namams „Šermukšnio namai“ sumokėjo 10 tūkstančių eurų rezervacijos mokestį, tačiau nusprendęs nutraukti sutartį pinigų taip ir neatgavo. Po laidos paaiškėjo, kad tai – ne pavienis atvejis: teismas jau įpareigojo šią įstaigą grąžinti kitai klientei net 100 tūkstančių eurų, o dėl galimų pažeidimų į istoriją įsitraukė ir valstybinės institucijos. Patikrinimo metu nustatyta rimtų problemų – darbuotojų trūkumas, neapmokėti atlyginimai ir abejonės, ar įstaiga apskritai pajėgi toliau tinkamai rūpintis beveik pusšimčiu gyventojų. Didžiausia drama šiandien vyksta dėl tų žmonių, kurie už vietą „Šermukšnio namuose“ sumokėjo milžiniškas sumas privačiais susitarimais ir dabar neturi kur trauktis. Valstybė dalį gyventojų iškėlė labai greitai, tačiau privačiai sumokėję senjorai bei jų šeimos liko teisinėje ir finansinėje nežinioje: jie rizikuoja prarasti ir pinigus, ir gyvenamąją vietą. Ši istorija atskleidė pavojingą spragą sistemoje – kol politikai tik diskutuoja apie privalomą draudimą tokioms įstaigoms, pažeidžiamiausi žmonės lieka be realios apsaugos.

Ved. Domas Burkauskas.