Po vienos didžiausių duomenų vagysčių Lietuvos istorijoje traukiasi Registrų centro vadovas Adrijus Jusas. Jis tikisi, kad incidentas padės atkreipti dėmesį į investicijas, kurios būtinos duomenų apsaugai – esą reikia bent 50 mln. eurų. Neoficialiais duomenimis, apie masiškai kopijuojamus duomenis Registrų centrą informavo patys gyventojai ir juridiniai asmenys. Jiems įtarimų sukėlė savaitgaliais ir naktimis vykdavę jų patikrinimai. Duomenų vagystės galėjo prasidėti jau prieš pusę metų, bet gyventojai pasitikrinti, ar yra tarp nukentėjusiųjų, Registrų centre galės tik nuo rytojaus.

Informacinių technologijų ekspertas Eimantas Norkūnas kiek anksčiau laidoje „Labas rytas, Lietuva“ pabrėžė, kad nutekinti Nekilnojamojo turto registro išrašai kritinės grėsmės nekelia. Pavojinga, jei jie būtų naudojami ir siejami su konkrečiais asmenimis ar pareigūnais. Anot eksperto, kai valstybėje iki šiol nėra aišku, kas turi rūpintis skaitmenizacija, duomenų saugumas ir toliau liks kiauras kaip rėtis.

Šia tema LRT TELEVIZIJOS laidoje „Svarbi valanda“ – pokalbis su Kibernetinio saugumo ekspertų asociacijos valdybos nariu Edvinu Kerza.

Praėjus 15 metų po banko „Snoras“ žlugimo, į Lietuvą iš Prancūzijos atskraidintas vienas iš buvusių „Snoro“ akcininkų Vladimiras Antonovas. Jam ir kitam buvusiam „Snoro“ akcininkui Raimondui Baranauskui už akių skirta po 10 su puse metų laisvės atėmimo. Išduoti Antonovą dėl „Latvijas Krājbanka“ baudžiamosios bylos į Lietuvą žada kreiptis ir Latvijos prokuratūra.

Sibire kilusi Irina: tikintys, kad dronai Maskvoje pakeis rusų mąstymą, – apsigauna

Rusija įspėjo užsienio piliečius ir diplomatus palikti Kyjivą bei informuoja apie rengiamus naujus smūgius Ukrainos sostinei. Esą bus taikomasi į sprendimų priėmimo centrus ir gynybos pramonės objektus. Maskvos teigimu, tai kerštas už Ukrainos smūgį į studentų bendrabutį okupuotame Luhanske. Nuožmias atakas prieš Ukrainos miestus dalis apžvalgininkų vadina augančia Rusijos desperacija, kai fronte okupantams nepavyksta pasiekti proveržio.

Fronte nepasiekiant pergalių, stringant ir šalies ekonomikai, visuomenės apklausos rodo mąžtantį rusų pasitikėjimą Vladimiru Putinu. Praėjusią savaitę publikuota apklausa rodo, kad prezidento darbą gana gerai vertina 71 proc. apklaustųjų, tačiau tai mažiausias pasitikėjimo reitingas pastaruoju metu. Apie tai – pokalbis su tremtinio dukra Irina Masole ir saugumo analitiku Mariumi Laurinavičiumi.

Rusija pareiškė, kad ketina apskųsti Jungtinių Tautų Tarptautiniam Teisingumo Teismui Baltijos šalis dėl neva etninių rusų teisių pažeidimų. Šis pranešimas pasirodė po Rusijos kaltinimų Baltijos šalims, ypač Latvijai, kad jos leidžia ukrainiečiams naudoti jų oro erdvę dronams į Rusiją. Lietuvos užsienio reikalų ministras Kremliaus kaltinimus vadina nesąmonėmis, tuo metu ekspertai mano, kad pastarieji kaltinimai nukreipti į Latviją, kurios spalį laukia rinkimai.

Jungtinių Valstijų valstybės sekretorius teigia, kad susitarimo su Iranu gali tekti palaukti. Pasak Marco Rubio, šiuo metu deramasi dėl susitarimo atverti laivybai Hormūzo sąsiaurį, bet svarbiausias Teherano turimų branduolinių atsargų klausimas atidedamas ateičiai. Kritikai tokią strategiją vadina karą pradėjusių Vašingtono ir Izraelio nesėkme.

Šia tema – LRT korespondento Augustino Šemelio komentaras.

Ved. Guoda Pečiulytė.