Lietuva šią savaitę, trečiadienį, išgyveno dvi valandas, kokių niekada nėra buvę. Į oro erdvę buvo įskridęs, kaip manoma, dronas. Dėl to pirmąkart nuo nepriklausomybės atkūrimo paskelbtas aukščiausias oro pavojaus lygis raudonas, o gyventojams liepta eiti į priedangas. Tai Vilniaus apskrityje. Ignalinos, Utenos, Švenčionių ir Zarasų rajonuose skelbtas žemesnis geltonos spalvos oro pavojus. Šalies vadovai ir atsakingų institucijų vadovai tvirtino, kad tai buvo pamoka. Pamoka, kuri parodė, kad dar yra ko išmokti: kaip informuoti gyventojus, kad slėptuvės ir priedangos negali būti užrakintos, budrumas ir sauga turi būti užtikrinti švietimo, medicinos ir kitose įstaigose. Namų darbų gavo ir valdžia.

Dronų pavojus ne tik varė į slėptuves Vilniaus gyventojus. Rytų Latvijoje tris dienas iš eilės dronai jaukė pamokas ir egzaminus, o virš Estijos vieną droną numušė NATO pajėgų iš Rumunijos naikintuvas. Baltijos šalys atsidūrė tarp trijų galybių – Ukrainos, Rusijos ir Amerikos. Ukraina už paklydusius orlaivius atsiprašė, bet dronų smūgius Rusijai žada tik didinti. Maskva pirmą kartą atvirai pagrasino smogti Latvijos valdžios institucijoms, aiškindama neva ji suteikė savo bazes Ukrainos dronų pajėgoms. Tuo metu Jungtinės Valstijos Rusijai priminė, kad laikosi visų NATO įsipareigojimų, bet valstybės sekretorius tik minėjo susirūpinimą, kad kils didesnis karas.

Šią savaitę Jungtinių Valstijų prezidentas paskelbė, kad į Lenkiją siunčia penkis tūkstančius papildomų karių. To priežastis – draugystė su prezidentu konservatoriumi Karoliu Nawrockiu. Šis sprendimas apsuko priešingą Pentagono žingsnį – stabdyti rotacinių pajėgų siuntimą į Lenkiją. NATO generalinis sekretorius sveikina šį sprendimą, bet sako, kad Amerikos kryptis atsitraukti nuo Europos nesikeis. Tai šią akimirką supranta visi, bet gąsdina, kaip priimami sprendimai. Vašingtonas kalba skirtingais balsais, tolesnius žingsnius sprendžia paskubomis, o galiausiai viską nulemia ne karinė būtinybė, bet asmeninės draugystės su prezidentu.

Kinija ir vėl sutraukė pasaulio dėmesį – netrukus po Jungtinių Valstijų prezidento vizito, šią savaitę Xi Jinpingas priėmė Rusijos lyderį. Vladimiras Putinas į Pekiną atvyko ieškodamas ekonominio išsigelbėjimo – tikėtasi, kad šalys sukirs rankomis dėl dujotiekio, kuris Rusijai atstotų prarastą Europos rinką. Bet Kinijos lyderis parodė, kad sprendimai ne Maskvos rankose – eilinį kartą atidėjo Putinui svarbų projektą, dėl kurio aktyvios derybos vyksta jau beveik dešimtmetį. Visgi vadovai bendrą kalbą rado kitais klausimais – eilinį kartą kritikavo Vakarus, esą primetančius likusiam pasauliui džiunglių įstatymus.

Neprabėgo pusmetis nuo Jungtinių Valstijų karinės operacijos Venesueloje, o Donaldas Trumpas jau ieško kaip toliau įgyvendinti savąją „Monro“ doktriną, suponuojančią, kad visas Vakarų pusrutulis yra jos įtakos zona. Kad Kuba taps kitu Amerikos taikiniu mažai ką nustebino, juk Vašingtonas grasino jai nuo metų pradžios, tačiau kai kuriems nuostabą kelia, jog tą daro beveik analogiškai kaip diktatoriui Nikolui Madurui.

Nors dėmesio centre dronai, Seimo prioritetai buvo kiti. Pranešant apie dronų pavojų Utenos rajone, Seime politikai toliau svarstė LRT įstatymo pataisas. Šiam klausimui buvo numatytas beveik visas parlamento ketvirtadienis. Po svarstymo projektui pritarta valdančiųjų balsais. Liko paskutinis žingsnis – priėmimas. Iki jo politikai ir vėl gali teikti siūlymus, dėl kurių bus balsuojama. Tą ketina daryti ir valdantieji, ir opozicija, todėl įstatymas dar gali keistis.

Ved. Nemira Pumprickaitė.