LRT reporteriai praneša, kad popietę kariuomenė ir karo policija, ieškodami galėjusio nukristi į Lietuvą įskridusio drono, intensyviai šukuoja Varėnos rajono Gudžių kaimo apylinkes – vietovę, kurioje dronas dingo iš radarų. Šis kaimas yra šalia kelio Vilnius–Alytus. Karo policijos automobiliai, taip pat kariuomenės visureigiai, matomi ir kaimo ribose, ir aplinkiniuose laukuose. Merkinės seniūnas Gintautas Tebėra LRT.lt pasakojo, kad pranešimų apie pastebėtą droną iš gyventojų jis nėra sulaukęs, tik kiek anksčiau pastebėjo praskridusį sraigtasparnį.

Kariuomenė trečiadienio rytą informavo, kad netoli Lietuvos sienos galimai pastebėtas dronas, aktyvuota NATO oro policijos misija. Pranešta, kad virš Vilniaus oro uosto laikinai uždaryta oro erdvė. Vėliau paskelbta, kad oro atakos pavojus Vilniaus apskrityje atšauktas, o 11:40 val. kariuomenė informavo, kad oro atakos įspėjimas visoje Lietuvos teritorijoje atšauktas.

Fiksuotas galbūt bepilotis orlaivis dingo iš kariuomenės radarų, sako Nacionalinio krizių valdymo centro vadovas Vilmantas Vitkauskas. Objekto stebėjimas radarais nutrūko ties Merkine. Šiuo metu nežinoma, dronas nukrito Lietuvoje ar nuskrido į kitą valstybę.

Premjerė Inga Ruginienė sako, kad gyventojų perspėjimo sistemos dėl drono grėsmės suveikė tinkamai, o tarnybos atsižvelgė į pastabas, išsakytas po incidento sekmadienį, kai apie Utenos rajone nukritusį sprogmenų turėjusį droną pranešė gyventojai.

Vilniaus apskrityje paskelbus raudoną oro pavojaus kategoriją, į priedangas nuvesti prezidentas Gitanas Nausėda, Seimo pirmininkas Juozas Olekas ir premjerė Inga Ruginienė. Pasibaigus oro pavojui Seimo pirmininkas teigiamai vertino suveikusią perspėjimo sistemą, esą, pranešimai leidžia žmonėms ramiai reaguoti į situaciją. Anot Seimo kanclerio Algirdo Stončaičio, priedangos parlamento rūmuose pagal tikrąją paskirtį panaudotos pirmą kartą, anksčiau vyko tik pratybos.

Paskelbus oro pavojų Vilniaus apskrityje, sustabdytos visos „Lietuvos geležinkelių“ traukinių eismo operacijos, įvesti oro erdvės ribojimai virš Vilniaus oro uosto. Tačiau pačiame oro uoste, paskelbus oro pavojų, vyko įprasta veikla – išvykimo salėje susirinkę žmonės toliau laukė eilėje, nebuvo raginami eiti į priedangas. Tik po kurio laiko išskristi susiruošę gyventojai per garsiakalbius išgirdo pranešimus, kad dėl uždarytos oro erdvės gali vėluoti skrydžiai. Kai kurie žmonės sakė besijaučiantys ramūs, kiti teigė – nė nežinotų, kur aplink ieškoti priedangos. Oro uostai sako – tokia situacija susiklostė, nes Vilniaus oro uoste nėra priedangos.

Vilniaus meras Valdas Benkunskas sako, kad paskelbus oro pavojų ne visos įstaigos veikė pagal numatytas tvarkas. Kai kuriose ugdymo įstaigose vaikai nebuvo nuvesti į priedangas. Taip pat ne visi žmonės įleisti į priedangas. Meras sako, kad kalbėsis su įstaigomis.

Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento vadovas Renatas Požėla pripažįsta, kad informuojant gyventojus ne viskas vyko sklandžiai ir sako – jau yra iš ko padaryti išvadas. Ypač – kaip pasiekti, kad priedangos būtų greičiau atvertos.

Paprašytas pakomentuoti įvykius Lietuvoje, NATO generalinis sekretorius Markas Rutte sakė, kad tai buvo ramus, ryžtingas ir proporcingas atsakas į dronų įsibrovimus.

Europos Komisijos vadovė Ursula von der Leyen pareiškė, kad Rusija ir Baltarusija yra tiesiogiai atsakingos už dronus Baltijos šalyse, o vieši Rusijos grasinimai joms – visiškai nepriimtini.

Ar į Lietuvos oro erdvę galbūt įskridęs dronas gali būti hibridinė ataka, Valstybės saugumo departamento vadovas Remigijus Bridikis sako – niekada negalima atmesti realių įvykių kombinacijų su informacinės atakos galimybėmis. Saugumo situacija, anot jo, aštrėja.

Pasak specialiųjų operacijų atsargos karininko Aurimo Navio, gerai, kad šįkart, kitaip nei anksčiau, apie pavojų pranešta viešai, kad visi galėtų saugiai pasislėpti, o ne tik valstybės vadovui ir politikams. Ir nors tokie pranešimai gali kelti paniką, vis dėlto jie reikalingi, kad ir patys žmonės rimčiau susimąstytų apie savo saugumą.

Ved. Eglė Bučelytė.