„LRT Girdi“ aiškinasi, kodėl nuspręsta uždaryti Kauno krikščioniškuosius gimdymo namus. Tai sukėlė stiprų šeimų pasipriešinimą visoje Lietuvoje. Moterys, gimdžiusios šioje įstaigoje, sako, kad tai buvo ne tik mediciniškai saugi, bet ir psichologiškai išskirtinė vieta, kur gimdymas tampa pagarbi, švelni ir visai šeimai pritaikyta patirtimi. Dalis šeimų tikina, kad būtent ši aplinka paskatino jas ryžtis susilaukti daugiau vaikų, todėl įstaigos uždarymą jos laiko smūgiu ne tik Kaunui, bet ir visai Lietuvos demografinei ateičiai. Sveikatos apsaugos ministerija atkerta, kad sprendimą lėmė ne emocijos, o augantys nuostoliai, mažėjantis gimstamumas ir būtinybė racionaliau organizuoti akušerijos paslaugas. Vis dėlto šeimos tuo netiki: jos sako, kad neįmanoma tiesiog perkelti dešimtmečiais kurtos kultūros, darbuotojų santykio su gimdyve ir ypatingo saugumo jausmo į kitą įstaigą vien administraciniu sprendimu. Todėl ši istorija tampa daug platesniu klausimu – ar valstybė, kalbėdama apie šeimų stiprinimą ir gimstamumo skatinimą, iš tiesų girdi tai, kas šeimoms svarbiausia.

„LRT Girdi“ grįžta prie istorijos iš Vilniaus Lazdynų, kur daugiabučių gyventojai dar žiemą skundėsi, kad jų namų renovacija stringa dėl savivaldybės rengiamų, bet iki galo nepatvirtintų architektūrinių gairių. Po viešumo vieno namo renovacija pagaliau pajudėjo, o statybų leidimas buvo išduotas ir kitam daugiabučiui, tačiau gyventojai sako, kad tai pareikalavo daugybės laiko, nervų ir nuolatinės kovos dėl aiškių atsakymų. Ši istorija atskleidžia platesnę problemą: Lazdynų gyventojai iki šiol nežino, kaip tiksliai turės atrodyti jų renovuojami namai, kiek papildomai kainuos paveldo ir architektūrinių sprendimų reikalavimai ir kas už tai galiausiai sumokės. Nors savivaldybė ir renovaciją administruojanti įstaiga tikina, kad sprendimai nebus daromi gyventojų sąskaita, žmonės baiminasi, jog už vilkinimą, projekto taisymus ir brangstančius darbus vis tiek teks susimokėti jiems patiems.

Ved. Domas Burkauskas.