Amerikos prezidentas Donaldas Trumpas paskelbė, kad Jungtinės Valstijos svarsto sumažinti karių skaičių Vokietijoje. Jo teigimu, sprendimas turėtų būti priimtas artimiausiu metu. Ši žinia paskelbta po pusantros valandos trukusio pokalbio telefonu su Vladimiru Putinu.

VU profesorius Tomas Janeliūnas sako, kad Vokietija gali tapti pavyzdžiu, kaip amerikiečiai baus tas valstybes, kurios nepritaria Vašingtono veiksmams. Pasak jo, į kitas Europos šalis, tarp jų ir Lietuvą, gali būti perkelti keli tūkstančiai karių. Tačiau, jei sprendimai būtų grindžiami ne karine logika, tie patys kariai taip pat lengvai galėtų būti ir atšaukti.

Vokietijoje dirbanti žurnalistė Vytenė Banser teigia, kad šalyje stengiamasi į šiuos pareiškimus reaguoti santūriai. Tuo metu Vokietijos kancleris pabrėžia, jog jo ir D. Trumpo santykiai išlieka stabilūs.

Jei Jungtinės Valstijos nuspręstų perkelti savo karius iš Vokietijos, viena iš galimų dislokacijos vietų galėtų būti Persijos įlankos regionas. „Svarbi valanda“ pateikia analizę, kokią įtaką šiame regione turi amerikiečių pajėgos.

Strigus Jungtinių Valstijų deryboms su Iranu, naftos kainos pakilo iki aukščiausio lygio nuo Rusijos invazija į Ukrainą pradžios. Amerikos žiniasklaidos duomenimis, Pentagonas D. Trumpui pateikė naujus galimų karinių veiksmų Irane planus, kurie iki šiol Jungtinėms Valstijoms kainavo daugiau nei 25 mlrd. dolerių. Šia tema – pokalbis su ekonomistu Mariumi Dubnikovu.

Ukrainos kariuomenės vadas Oleksandras Syrskis paskelbė apie reformą, skirtą sumažinti karių nuovargį. Pagal naują tvarką, kariai priešakinėse pozicijose galės tarnauti ne ilgiau kaip du mėnesius, po to bus privalomai rotuojami.

Pavežėjai ir kurjeriai surengė nedidelę protesto akciją, ragindami valdžios institucijas ir profesines sąjungas atsižvelgti į per skaitmenines platformas dirbančių asmenų teises. Anot protesto dalyvių, jų veikla dažnai prilygsta darbo santykiams, tačiau socialinių ir finansinių garantijų trūksta.

Pasauliniame žiniasklaidos laisvės indekse Lietuva nukrito į 15-ą vietą. Didžiausias kritimas fiksuotas vertinant politikų spaudimą žiniasklaidai ir siūlomas reformas – šioje kategorijoje Lietuva užima 24-ą vietą.

Žurnalistikos centro direktorė Džina Donauskaitė pabrėžia, kad mažėjant žiniasklaidos laisvei itin svarbi tampa visuomenės reakcija ir parama.

Ved. Deividas Jursevičius.