Ruošiant „Solo quiero mas“ pasirodymą Eurovizijos scenai, dainos benraautorius ir prodiuseris, Aurimas Galvelis kartu su Lion Ceccah ieškojo ne dar vieno „pagerinto“ ar technologiškai išblizginto skambesio, o priešingai – būdo, kaip dar labiau priartėti prie pačios kūrinio esmės. Taip gimė sprendimas sukurti alternatyvią aranžuotę styginių oktetui, fortepijonui ir mišriam chorui, ir viską įrašyti gyvai. Įrašas buvo įgyvendintas legendinėje LRT studijoje, bendradarbiaujant su garso inžinieriumi Normantu Ulevičium, kuris vieintelis Lietuvoje vysto vieno mikrofono įrašymo principą savo projekte „1Mikrofonas“. Naudojant juostinį mikrofoną AEA R88, visi atlikėjai – nuo styginių iki choro – buvo išdėstyti erdvėje taip, kad balansas būtų kuriamas ne postprodukcijoje, o realiu laiku, pačio atlikimo metu. Tai metodas, reikalaujantis ne tik techninio tikslumo, bet ir ypatingo muzikantų jautrumo vienas kitam. Čia nebelieka galimybės „sutvarkyti vėliau“ – kiekvienas dinaminis niuansas, kiekvienas įkvėpimas ar mikro judesys tampa galutinės versijos dalimi. Šiandien, kai muzikos industrijoje dominuoja maksimalus tikslumas, redagavimas ir skaitmeninis tobulumas, toks sprendimas gali pasirodyti neįprastas, tačiau būtent tame ir slypi šio pasirinkimo vertė: vietoje sterilios perfekcijos pasirenkama gyva, kvėpuojanti interpretacija. Svarbu pabrėžti, kad tai nėra „geresnė“ ar „teisingesnė“ kūrinio versija nei studijinė. Tai – kita jo forma. Jei studijinis įrašas leidžia išgirsti preciziškai suformuotą skambesį, išieškotą garso dizainą, tai ši versija atveria visiškai kitą patirtį – intymią, organišką ir nepakartojamą, nes ji egzistuoja tik tame konkrečiame momente. Ir galbūt būtent tai geriausiai atspindi pačią „Solo quiero mas“ idėją – kai svarbiausia tampa ne tobula forma, o tikras, gyvas turinys.

„1Mikrofonas“ – tai idėjinis garso režisieriaus bei prodiuserio Normanto Ulevičiaus projektas; įrašų esmė – naudojamas tik vienas mikrofonas, filmuojama viena kamera, be montažo. Tai – savitas atsigręžimas į senąją tradiciją, vyravusią 1930–1950-iais, kai vokaliniai bei instrumentiniai ansambliai įrašinėdavo kartu, susiburdami apie vieną mikrofoną, įprastai – juostinį (angl. ribbon mic).

Tai buvo nepaprastai įdomi patirtis. Visų pirma dėl paties Tomo, kuris nori ir geba ieškoti naujų ir originalių išraiškos formų, o antra dėl įrašams pasirinktos „One-mic“ (angl. Vieno mikrofono) koncepcijos. Tokio įrašo metu tiek paties Tomo tiek visų muzikantų, instrumentų ir choro išdėstymas studijos erdvėje lėmė jų skambėjimo intensyvumą ir garsinę simbiozę. Iš pirmo žvilgsnio tai gali pasirodyti tiesiog lengvesniu būdu įrašyti dainą, tačiau tai – toli gražu netiesa. Šis būdas nėra lengvesnis, greitesnis ar lankstesnis nei kelių mikrofonų įrašymo procesas. Jis reikalauja kruopštumo, išskirtinio muzikalumo ir noro atsisakyti kontrolės. To atlygis – autentiškumas, garsas, kuris emociškai rezonuoja, nes atspindi tikrą akustinį skambesį. Lygiai tą patį galima pasakyti apie vaizdo režisūrą. Tai kas iš pradžių atrodė kaip apribojimas (nevalia keisti nei instrumentų pozicijos nei choro išdėstymo, nevalia garsiai vaikščioti ar net šnabždėti) galiausiai tapo originaliu ir labai organišku įvykiu. Kartu su operatoriumi Nikolu Versecku ieškojome kuo labiau kinematografiško vaizdo kuris spinduliuotų tiek gyvo muzikos įrašo jausmą tiek mistišką Tomo kūrybos atmosferą. Vaizdo kalba siekėme perteikti visų studijoje buvusių kūrėjų emocijas ir jų vidinį muzikinį pasaulį. LRT radijo įrašų studiją (vadinamoji „Kanelių“ studija) per visą savo gyvavimo laikotarpį matė ir girdėjo begalę pačių įvairiausių garso įrašų, muzikinių pasirodymų, televizijos projektų, o studijos sienos, jei tik galėtų, papasakotų ko gero visą Lietuvos muzikinę istoriją, o Lion Ceccah šiuo metu neabejotinai yra tos muzikinės istorijos smaigalyje.

Atlikėjas ir autorius – Tomas Alenčikas.

Muzikos prodiuseris ir autorius – Aurimas Galvelis.

Aranžuotės kūrėjas – Gediminas Strupinskas.

Garso inžinierius – Normantas Ulevičius.

Pianistas – Kęstutis Pavalkis.

Styginiai instrumentai – Vincas Bačius, Augustina Vizbaraitė, Birutė Ilčiukaitė, Saulė Buikaitė, Povilas Paukštė, Liudvikas Silickas, Adelė Silickaitė, Gabriella Elizabeth Snipes. Choras „ARTyn“, ansamblis „United Voices“.

Priariantieji vokalistai – Diana Anisko , Justa Rubežiūtė , Greta Paukštė, Justinas Stanevičius.

Vaizdo klipo režisierius – Povilas Varvuolis.

Vaizdo klipo prodiuseris – Vitalijus Gylys.

Vaizdo operatorius – Nikolas Verseckas.

Papildomų kamerų operatorės – Milda Juodvalkytė, Dominika Pieczulis.

Šviesų dailininkas – Vaidotas Kalibatas.