„Pirmiausia, reikia, kad pats žmogus norėtų pasveikti. Neužtenka, kad to nori jo artimieji“, – teigia reabilitacijos bendruomenės „Sugrįžimas“ įkūrėjas Valdas Šiškus. Esame Linksmakalnyje, Kauno rajone. Vieta, kuri kai kam gali atrodyti kaip paskutinė stotelė. Iš tiesų tai – pradžia arba sugrįžimas. Daugiau nei 25-erius metus į Linksmakalnį važiuoja žmonės iš visos Lietuvos. Kiekvieno istorija skirtinga, bet joje atsiranda ta pati dedamoji – priklausomybė nuo narkotikų. „Visuomenė galvoja, kad priklausomybės yra moralinis nuopuolis, ir dažniausiai dėl to priekaištauja. Tačiau tai yra liga, žmogus vartoja tam, kad sumažintų skausmą“, – aiškina psichologė Nida Gruodienė. Kuo „Sugrįžimas“ kitoks, nei įprastiniai reabilitacijos centrai ir kaip Kauno savivaldybės Sveikatos skyrius sprendė šios organizacijos rėmimą?

„Choras yra labai lankstus įvairaus tipo žmonėms, tiek intravertams, tiek ir ekstravertams“, – teigia choro „Neris“ vadovė Silvija Pročkytė. Lietuvos sveikatos mokslų universiteto choras „Neris“, ko gero, seniausias Lietuvos aukštųjų mokyklų meno kolektyvas, pernai paminėjęs 100-metį. Įdomu, kuo medikų choras išskirtinis? „Choristai labai atsakingai žiūri į šį užsiėmimą, taip pat, kaip jie atsakingai žiūri į studijas, mokosi iki išnaktų, savaitgaliais, dirba per naktis“, – aiškina S. Pročkytė. Keliaukime kartu prasidainuoti su būsimais medikais. Kaip repeticijos jiems padeda atsipalaiduoti po sunkių atsiskaitymų universitete?