Pasakojimas apie išeivijos poetą Kazį Bradūną ir sugrįžimą į Lietuvą po ilgų okupacijos metų. „Sugrįžę po 50 okupacijos metų jautėmės lyg vakar būtume išvažiavę iš Vilniaus“, – yra sakęs poetas, sulaukęs laiko, kai nebereikėjo prašyti Maskvos leidimo grįžti namo.
Su poeto dukra Elena Bradūnaite-Aglinskiene susitinkama jos tėvų bute Vilniuje. Čia gimė ir knyga „Paberti grūdai“, už kurią K. Bradūnui skirta Nacionalinė kultūros premija. Parodomos ir palėpėje įrengtos poeto dirbtuvės.
Laidoje – apie jautriausių K. Bradūno eilėraščių gimimą ir jų ryšį su šeimos pasitraukimu į Vakarus.
„Visą gyvenimą tėtė parašydavo eilėraštį, o mamytė sudėdavo kablelius“, – prisimena Elena.
Kitos nuorodos: