„LRT girdi“ aiškinasi konfliktą Vilniaus Pilaitės mikrorajone, kur vietos bendruomenė nuo 1996 m. savo rankomis ir lėšomis sodino bei puoselėjo parką, tačiau dabar jo vietoje planuojamas daugiau nei 600 butų kvartalas. Paaiškėjo, kad prasidėjus žemės grąžinimo procesams ir neatsižvelgus į urbanistinę logiką, ši teritorija buvo išdalyta privatiems savininkams, o vėliau perparduota nekilnojamojo turto vystytojams. Gyventojai piktinasi ir jaučiasi apgauti – jie baiminasi, kad intensyvios statybos ir penkiaaukščiai pastatai užstos saulę, o tiesiant inžinerinius tinklus bus iškirsti jų pačių sodinti medžiai. Nors sostinės vyriausioji architektė pripažįsta praeities planavimo klaidas ir teigia, kad savivaldybė dabar bando mažinti vystytojų apetitą bei rasti kompromisą, gyventojams tai – menka paguoda. Anot jų, ši situacija dar kartą griauna žmonių pasitikėjimą valdžios institucijomis.

„LRT girdi“ aiškinasi, kodėl, prastėjant Lietuvos demografinei situacijai ir vis daugiau porų susiduriant su nevaisingumo problemomis, pagalbinis apvaisinimas šalyje vis dar prieinamas tik daliai asmenų. Šiuo metu Lietuvoje ši procedūra kompensuojama ir atliekama tik susituokusioms arba partnerystę įregistravusioms heteroseksualioms poroms. Nesusituokusios poros bei vienišos moterys, norinčios susilaukti vaikų, yra priverstos vykti į užsienį ir išleisti tūkstančius eurų iš savo kišenės. Nors Konstitucinis Teismas tokį ribojimą pripažino diskriminaciniu, o Seime jau bręsta pataisos, kurios leistų pagalbiniu apvaisinimu pasinaudoti ir vienišoms moterims, politikai vis dar randa priežasčių tam priešintis. Oponentai tikina, kad tai esą sudarytų sąlygas vienos lyties poroms bei dirbtinai skatintų vienišų motinų šeimų modelį, siūlydami tiesiog „gimdyti anksčiau“. Tuo metu medikai skaičiuoja, kad, priėmus pataisas, Lietuvoje kasmet gimtų net iki 1000 vaikų daugiau.

Ved. Domas Burkauskas.