Raudonasis Felia – taip buvo pravardžiuojamas Feliksas Edmundovičius Dzeržinskis, bolševikas, represinės ČK struktūros įkūrėjas, nemažą jaunystės laikotarpį praleidęs Vilniuje. Į sostinę jį tėvai išsiuntė po nelaimingo atsitikimo dvare – jaunasis Feliksas netyčia nušovė savo seserį. Vėliau jo gyvenimas klostėsi kaip iššūkių, pasirinkimų ir prieštaringų veiksmų seka, atvedusi jį į aukščiausius bolševikų valdžios sluoksnius. Laidoje bus ieškoma atsakymo, kaip lenkų katalikų šeimoje augęs žmogus tapo vienu įtakingiausių bolševikų veikėjų.
Ar kada nors esate pastebėję išraiškingą, kitokią, akį traukiančią sodybą? Tokią, kurios neįsirengtų nei tarnautojas, nei inteligentas, nei ūkininkas be fantazijos. Tokią, kur darbo daug, priežiūros taip pat, o praktinės naudos – nedaug. Tačiau ar visada svarbiausia yra nauda? Šįkart pasakojimas – apie tokių sodybų šeimininkus. Kas juos skatina investuoti laiką ir lėšas į originalius sprendimus? Kodėl jie savo aplinką kuria kitaip nei įprasta? Ir kaip reaguoja į aplinkinių vertinimus?
Pasakojimuose apie pokario pasipriešinimo kovas dažniausiai kalbama apie vyrus, tačiau rezistencijoje dalyvavo ir moterys. Jų buvo dešimtys. Dažniausiai tai seserys, žmonos ar motinos, veikusios kaip ryšininkės, medicinos seserys ar kasdienės pagalbos teikėjos. Vis dėlto buvo ir moterų, kovojusių ginklu, gyvenusių kartu su vyrais bunkeriuose ir žeminėse, patyrusių šaltį bei sudėtingas buities sąlygas. Kas jos buvo? Kodėl ir kada jos įsitraukė į pasipriešinimo kovą?
Ved. Saulius Pilinkus.
Kitos nuorodos: