Minint ketvirtąsias Rusijos plataus masto karo metines, Ukrainoje juntamos ir nuovargio, ir ryžto nuotaikos. Plačiau apie situaciją šalyje pasakoja Kyjive esantis LRT korespondentas Augustinas Šulija.

Volodymyras Zelenskis sako, kad ketveri karo metai ukrainiečių nepalaužė, tačiau ragina Kyjivą remiančius partnerius daryti daugiau. Sukaktį prezidentas pažymėjo su Kyjive viešinčia Europos šalių lyderių grupe, paramą Ukrainai reiškiant ir Didžiojo septyneto valstybėms. Tai – pirmoji bendra Ukrainai skirta deklaracija nuo tada, kai prieš metus į Baltuosius rūmus sugrįžo Donaldas Trumpas.

Karo studijų instituto duomenų analizė rodo, kad ketvirtaisiais karo Ukrainoje metais Rusijos kariuomenė užėmė daugiau teritorijos nei per dvejus ankstesnius metus kartu sudėjus. Užimta 4 524 kvadratiniai kilometrai – tai beveik vienuolika Vilniaus dydžio miestų. Skaičiuojama, kad už kiekvieną okupuotą kvadratinį kilometrą Kremlius pernai paaukojo maždaug po dvidešimt karių gyvybių. Plačiau – pasakojime.

Minint ketvirtąsias Rusijos plataus masto karo metines, Ukrainoje juntamos ir nuovargio, ir ryžto nuotaikos. Šia tema – pokalbis su buvusiais reikalų ministrais Antanu Valioniu ir Linu Linkevičiumi.

Karui Ukrainoje pradedant skaičiuoti penktuosius metus, fronto linijoje ir toliau dominuoja dronai. Tačiau į frontą kelią skinasi ir kitos naujos karo technologijos, kurios, ekspertų teigimu, stipriai nulems, ar Rusijai pavyks išlaikyti spaudimą, o Ukrainai – toliau gintis. Apie tai, kaip pasikeitė karas, – pokalbis su buvusiu Lietuvos kariuomenės vadu Vytautu Žuku.

Už frontą Ukrainoje mažiau stabili per pastaruosius metus pasirodė Amerikos parama: anksčiau buvęs didžiausiu Kyjivo ramsčiu, šiandien Vašingtonas ginkluotę tik parduoda, o spaudimą Rusijai reikšmingai didinti atsisako. Briuselyje gyvenantys ukrainiečiai sako, kad ir Europoje Ukraina sulaukia vis mažiau dėmesio. Šia tema – pokalbis su verslininku Aivaru Abromavičiumi.

„Mūsų vėliavos – laisvės vėliavos!“ Vilniuje jau penktą kartą žmonės susirinko į solidarumo su Ukraina eitynes. Jos prasidėjo Ukrainos skvere ir baigsis Lukiškių aikštėje, kur vyks ir akcijos „Radarom“ koncertas.Nors per ketverius invazijos metus žuvusių ir sužeistų Rusijos karių skaičius perkopė milijoną, Maskva kartoja ir toliau sieksianti savo tikslų. Jie tampa vis brangesni ir, pasak sociologų, kaip ir pats karas, rusams – vis tolimesni.

Vienas sankcijų paketas negali suduoti mirtino smūgio Rusijai – jos ekonomikos spaudimas yra sankcijų kaupimosi klausimas, sako Europos Sąjungos pasiuntinys sankcijų klausimams Deividas O’Sullivanas. Pasak jo, Rusija turi maždaug 450 mlrd. eurų mažiau, nei turėtų, jei sankcijos nebūtų taikomos, o atsigauti po karo šaliai, esą, prireiks ilgų metų.

Siekdami padėti Ukrainos gynėjams fronte, Lietuvoje paskirti ES valstybių ambasadoriai kartu su savanoriais rinkosi į akciją, per kurią pynė maskuojamuosius tinklus ir gamino žvakes. Tai simbolinis solidarumo gestas, primenantis, kad Europa nuo pat karo pradžios yra su Ukraina ir pasiryžusi teikti paramą tiek, kiek reikės.

Kiekviena ataka, kiekvienas mūšis, kiekvienas prarastas ar atkovotas Ukrainos žemės centimetras – tai ne tik karo realybė, tai paprastų žmonių gyvenimai. Gyvenimai, kuriuos ketveri plataus masto Rusijos agresijos metai pakeitė neatpažįstamai. Kažkada šie žmonės dainavo, šoko, rūpinosi anūkais ar tiesiog planavo ateitį. Dabar – gyvena nežinioje. Tačiau nepasiduoda, kad ir kaip būtų sunku.

Pavasarį Europos Taryba gali patvirtinti specialaus tribunolo karo nusikaltimams Ukrainoje tirti rezoliuciją. Lietuva praėjusį lapkritį oficialiai prisidėjo prie norinčiųjų dirbti tribunole, tačiau realūs tyrimai gali prasidėti tik po kelerių metų. Teisės ekspertai atkreipia dėmesį, kad procesas bus ne tik ilgas – prireiks ir daugybės įkalčių.

Ved. Rasa Tapinienė.