Antanas Mažeika iš Josvainių jaunystės eliksyro ieško Šušvės upėje – maudosi šaltame vandenyje ir žiemą, ir vasarą. „Sniegas, vanduo – atgaiva“, – sako buvęs vyriausiasis agronomas ir žemės ūkio bendrovės vadovas, perleidęs ūkį dukteriai ir atradęs naują gyvenimo ritmą. Antanas mankštinasi Kauno „Žalgirio“ arenoje, lanko Trečiojo amžiaus universitetą Kėdainiuose ir kas savaitę skambina vienišai moteriai kaip Sidabrinės linijos savanoris. Savo lėšomis pastatęs paminklą dingusiems kaimams ir išleidęs knygą apie šeimos istoriją, jis kasmet suburia aplinkinių kaimų gyventojus. Josvainių seniūnaitis, mecenatas, poetas ir nenuilstantis optimistas tvirtina: „Dar galiu paskolinti laiko, jei kam reikia“.