Lietuvos nacionalinis dailės muziejus palaiko glaudų ryšį su Ukrainos kultūros institucijomis. Nuo pat plataus masto invazijos pradžios Ukrainos muziejinės vertybės pervežamos į Lietuvą. Čia jos ne tik saugomos, bet ir tiriamos, restauruojamos bei pristatomos visuomenei.

Šaulė, visuomenininkė, Chersono ambasadorės pažymėjimą gavusi Milda Goštautaitė paramą Ukrainai organizuoja nuo pat Maidano įvykių. Ankstesnių gyvenime dirbtų darbų nebeliko – dabar moteris atsidavusi Ukrainos rėmimui ir tikina: kai pavargsta, prisimena, dėl ko visa tai, ir vėl eina pirmyn.

Kiekviena ataka, kiekvienas mūšis, kiekvienas prarastas ar atkovotas Ukrainos žemės centimetras – tai ne tik karo realybė, tai paprastų žmonių gyvenimai. Gyvenimai, kuriuos ketveri plataus masto Rusijos agresijos metai pakeitė neatpažįstamai. Kažkada šie žmonės dainavo, šoko, rūpinosi anūkais ar tiesiog planavo ateitį. Dabar gyvena nežinioje, bet nepasiduoda, kad ir kaip būtų sunku. Kai kurie vaizdai gali sukrėsti.

Ketverius karo Ukrainoje metus apžvelgė VU TSPMI profesorė Dovilė Jakniūnaitė ir gynybos ekspertas Gintaras Bagdonas.

Vilniuje veikiančioje mokykloje „Gravitas Schola“ mokosi šimtai iš Ukrainos atvykusių vaikų. Per karą priversti palikti namus, jie čia mokosi gyventi iš naujo: susiranda draugų, mokosi lietuvių kalbos ir kuria kasdienybę toli nuo fronto. Tačiau jų mintys kasdien grįžta ten, kur liko artimieji ir namai.

Ved. Audra Avižiūtė.