Lietuva mini Laisvės gynėjų dienos 35-metį. 1991-siais prie televizijos bokšto žuvo 14, sužeista per tūkstantį žmonių. Pagerbiant žuvusius, ryte languose uždegtos žvakutės. Seime – surengtas iškilmingas minėjimas, per kurį vieninteliam Medininkų tragediją išgyvenusiam muitinės pareigūnui Tomui Šernui įteikta Laisvės premija. Seime skambėjo ne tik padėkos, bet ir raginimai gintis nuo neapykantos ir melo. Apie šiandieninę situaciją Lietuvoje kalbėjo Vytauto Didžiojo universiteto profesorius Gintautas Mažeikis.
Nuo rytojaus Kapčiamiesčio ir apylinkių gyventojai bus individualiai konsultuojami dėl ketinamo įrengti poligono. Iki darbo dienos pabaigos, Krašto apsaugos ministerijos duomenimis, užsiregistravo 34 asmenys. Krašto apsaugos ministras sako, kad būtent tokios konsultacijos padės rasti atsakymus į kiekvienam gyventojui rūpimus klausimus. Poryt Kapčiamiestyje planuoja apsilankyti ir prezidentas.
Donaldas Trumpas Irano protestuotojams pareiškė, kad pagalba jau pakeliui ir paragino perimti valdžios institucijas. Jis sako atšaukęs derybas su Iranu, kol tęsis žudymai. Irano pareigūnai jau mini du tūkstančius žuvusiųjų. Naujas sankcijas įveda Jungtinė Karalystė, savąsias žada Europos Sąjunga. Trumpas paskelbė ir papildomus 25 procentų muitus šalims, dar prekiaujančioms su Iranu. Svarbi jo naftos pirkėja Kinija atkirto, kad ryžtingai gins savo interesus. Įspėjame: kai kurie vaizdai gali šokiruoti. Prof. Margarita Šešelgytė sako, kad Irano režimas kaip niekada anksčiau arti žlugimo. Pasak profesorės, Trumpas pažadėjo, kad pagalba jau pakeliui, bet režimo nuvertimui svarbūs ir vidaus veiksniai, ką rinksis jėgos struktūros. Ar jos galėtų užtikrinti tvarką tarpuvaldžiu.
Ukrainoje mažiausiai 4 žmonės žuvo, dešimtys sužeisti, Rusijos raketoms ir dronams kliudžius pašto siuntų skirstymo centrą Charkivo priemiestyje. Pasak liudininkų, įvykio vietoje jau dirbant gelbėtojams pastatui suduotas pakartotinis smūgis, kai tuo metu Kyjive, jo apylinkėse ir kituose miestuose tūkstančiai ukrainiečių toliau neturi nei elektros, nei šildymo dėl pakartotinių smūgių ypatingos svarbos infrastruktūrai. Jungtinių Tautų teigimu, praėję metai civiliams buvo patys mirtiniausi, nors tęsiantis oro atakoms kariuomenė per šį laiką gavo kelias dešimtis naujų oro gynybos sistemų. Apžvalgininkas Maksimas Milta sako, kad gyventojai nuolat kenčia dėl naujų atakų sukeltų elektros ir šildymo sutrikimų.
Danijos premjerė perspėjo, kad dėl Grenlandijos sunkiausia dalis dar tik laukia, kai rytoj jos užsienio reikalų ministras ir Grenlandijos atstovas susitinka su Jungtinių Valstijų viceprezidentu. Šis perspėjimas kertasi su NATO vadovo raminimu, kad Aljanso viduje nėra nesutarimų dėl Arkties. Apie tai, kad įmanoma per visą Aljanso istoriją nematyta situacija, prabilo ir Vokietijos gynybos ministras.
Ved. Deividas Jursevičius.
Kitos nuorodos: