Juokas ir politika. Tiksliau, groteskas, ironija ir sarkazmas – tarsi šešėlis seka paskui valdančiuosius. Ar tai būtų karaliaus juokdarys, ar Vytauto didžiojo taip mėgtas Stančikas, ar gatvėse publiką linksminę Pjero, Kolombina ar Pulčinela – visų jų kritikos strėlės smigo į politikų kūnus. Sminga ir šiandien. Puikiai viduramžių tradiciją tęsė „Šėpos teatras“, vėliau „Radijo šou“, ilgus metus publiką smagina „Dviračio žinios“ ir jų personažai, o turėti savo įvaizdį jose politikams tapo net savotišku prestižu.