Ramunė mokėsi Kaune ir tapo batų technologe. Ilgainiui šitos profesijos Lietuvoje neliko – visi nustojo gaminti batus. Todėl ir Ramunė išvyko iš šalies, ieškodama darbo pagal profesiją ji atsidūrė Norvegijoje. Šiuo metu ji dirba vienoje seniausių ir solidžiausių batų gamybos įmonių – kuria batus Norvegijos kariuomenei, Norvegijos olimpinei rinktinei, dirba su pasaulinio garso dizaineriais, o tai pat ir kuria brangius batus žygiams. Norvegijoje juk visi eina į žygius, todėl ir jos kuriami batai labai populiarūs.

Vita per Erasmus į Suomiją išvyko mėnesiu anksčiau, Alberto liko mėnesiu ilgiau nei planavo. Šis mėnuo porai tapo lemtingas ir jie jau 17 metų bendrą gyvenimą kuria Ispanijoje, greta gimtojo Alberto miesto – Bunol, į kurį tūkstančiai turistų kasmet traukia dalyvauti pomidorų mūšyje „Tomatina“.

Mokytoja iš Mosėdžio Diana Zubė Norvegijoje su šeima gyveno 14 metų: džiaugėsi mėgstamais darbais, turimais draugais. Tačiau vieną dieną suprato, kad aplinkui Norvegijoje gyvenę bičiuliai lietuviai juos paliko ir sugrįžo į gimtinę. Vienatvės jausmas svetimoje šalyje ir noras būti su Lietuvoje likusiais artimaisiais paskatino susimąstyti apie grįžimą. Vis dėlto Diana gailisi to nepadariusi anksčiau: silpstant močiutės sveikatai, teko grįžti paskubomis – į palatą, kurioje atsisveikino su gęstančia močiute, įlėkė paskutinę akimirką. Dabar moteris viena augina vaikus, mokytojauja ir tikisi, kad iš Norvegijos visam sugrįš ir ten dalį laiko vis dar dirbantis vyras.