„Nemuno aušros“ pirmininkas Remigijus Žemaitaitis kaltas dėl antisemitinių pareiškimų – tokį nuosprendį paskelbė Vilniaus apygardos teismas ir skyrė politikui 5 tūkst. eurų baudą. Politikas verdiktą vadina politiniu ir apsisprendę skųsti. Koalicijos partneriai situaciją vadina apmaudžia, bet sprendimų kol kas nesiims – esą, reikia palaukti galutinio verdikto. Jei ir jis bus nepalankus, opozicija kalba apie dar vieną apkaltą Žemaitaičiui. Sprendimo galimą įtaką koalicijai apžvelgė VU TSPMI docentas dr. Liutauras Gudžinskas.

Praėjusią naktį dėl kontrabandinių balionų 3 kartus stabdžius Vilniaus oro uosto darbą, atsirado pirmoji bendrovė, ne ankstinanti, o naikinanti vakarinį skrydį iš Vilniaus. Suomių bendrovė „Finnair“ atsisako reiso iš Helsinkio. Civilinės aviacijos asociacija sako, kad tokių atvejų gali būti ir daugiau, nors oro uostų atstovas sako, kad kitos oro linijos solidariai laukia, kol bus rastos išeitys. Susisiekimo ministras kaip vieną išeičių mato dalinį oro erdvės uždarymą – kai lėktuvai negalėtų leistis, bet galėtų išskristi.

Po taikos derybų Maskvoje tiek respublikonai, tiek demokratai nusivylę – Ukraina spaudžiama daryti nuolaidas, Rusija – ne, tačiau Trumpas kartoja, kad Kremlius nori taikos. Pokalbiai apie ją keliasi į Majamį, kur Ukrainos delegaciją priims iš Maskvos grįžęs Steve'as Witkoffas. Augustino Šemelio reportažas iš Vašingtono.

Valstybiniu vizitu Kinijoje besilankantis Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas paragino komunistų partijos generalinį sekretorių Xi Jinpingą padėti užbaigti karą Ukrainoje. Šis į Macrono raginimus atsakė pakartodamas Kinijos neutralią poziciją, nors ir Europa, ir Amerika sako, kad Pekinas Rusijai tiekia karo pramonės sudedamąsias dalis. Plačiau temą aptarė VDU Azijos studijų centro ekspertas Arvydas Kumpis.

Vladimiras Putinas Indijoje pradėjo dviejų dienų vizitą, per kurį Maskva tikisi pasirašyti pelningų prekybos sutarimų ir dar kartą parodyti, kad Vakarų bandymai izoliuoti Rusiją neveikia.

Ženevoje susirinkę Europos visuomeninių transliuotojų atstovai bandys gelbėti „Eurovizijos dainų konkursą“ nuo skilimo. Krizę sukėlė dalies transliuotojų nepasitenkinimas Izraelio dalyvavimu. Jis kritikuojamas ne tik dėl dvejus metus trukusio karo Gazoje, bet ir kaltinamas politizavęs balsavimą. Kelios šalys, tarp jų Ispanija ir Nyderlandai, žada boikotuoti Euroviziją, jei Izraelis liks, tačiau kiti transliuotojai nesutinka. Boikotu grasina ir Vokietija, bet priešingai – jei Izraelis būtų pašalintas. Plačiau temą apžvelgė Eurodiena.lt redaktorius Rytis Gerlikas.

Ved. Guoda Pečiulytė.