Per vieną dieną Seime – du balsavimai dėl LRT, nors vienas jų į darbotvarkę paskubomis įtrauktas tik išvakarėse. Pirmiausia pritarta „aušriečių“ siūlymui trejiems metams įšaldyti visuomeninio transliuotojo biudžetą, vėliau – jį mažinti. Po pietų pirmąjį žingsnį Seime įveikė ir „aušriečių“ bei „valstiečių“ pateiktos pataisos, palengvinančios LRT generalinio direktoriaus atleidimą nors Seimo teisės departamentas įspėjo, kad siūlymas gali prieštarauti konstitucinei doktrinai. Šią iniciatyvą kritikuoja Lietuvos ir Europos organizacijos, tačiau valdantieji sako – pataisų reikėjo dėl atlikto audito.

Premjerė sako, kad Lietuva renkasi neeskaluoti situacijos su Baltarusija. Praėjus penkioms dienoms po didžiausio kontrabandinių balionų antpuolio, susirinkusi Nacionalinio saugumo komisija siūlo Minską apskųsti tarptautinio teisingumo teismui, toliau bus siekiama tarptautinių sankcijų, tačiau apie nacionalines ir pakartotinį sienų uždarymą nekalbama. Pasak premjerės, Baltarusijoje įstrigę ne tūkstantis, o triskart mažiau vilkikų.

LRT Tyrimų skyriaus duomenimis, jeigu Lietuvos vežėjai liks baltarusiams skolingi dėl ten dabar stovinčių vilkikų, režimui pinigų išsireikalauti padės Lietuvos teismai. Aiškėja, kad Lietuva nėra nutraukusi teisinės pagalbos sutarties su Baltarusija, pagal kurią Lukašenkos paskirtų teisėjų sprendimai Lietuvos teismuose pripažįstami ir yra vykdomi. LRT duomenimis, per trejus metus patenkinta didžioji dalis Baltarusijos teismų sprendimų.

Vladimiras Putinas pakartojo, kad Jungtinių Valstijų paruoštas taikos Ukrainoje projektas galėtų tapti pagrindu susitarimui, tačiau drauge Rusijos vadovas pareiškė, kad Ukrainos vadovybė yra neteisėta, todėl negali pasirašyti jokių dokumentų, ir pareikalavo pasitraukti iš Rusijos neužimtų teritorijų. Ukraina išsižadėti savo žemių atsisako, o rengti rinkimus, galiojant karo padėčiai, draudžia šalies įstatymai.

Rusijoje teismas kalėti iki gyvos galvos nuteisė Krymo tilto sprogdinimu apkaltintus 8 asmenis. Rusiją ir jos aneksuotą Ukrainos pusiasalį jungiantis tiltas smarkiai apgadintas 2022-ųjų rudenį, kai per Ukrainos organizuotą ataką sprogo užminuotas sunkvežimis. Tuo metu šalia jo važiavo krovininis traukinys su nafta. Visi nuteistieji neigė kaltę ir teigė nežinoję, ką gabena. Anot Rusijos prokurorų, sprogmenys iš Ukrainos atvežti per Bulgariją, Armėniją ir Sakartvelą.

Prancūzija rengiasi gražinti savanorišką karo tarnybą. Apie tai pranešė šalies prezidentas. Emmanuelio Macrono teigimu, planas parengtas reaguojant į sparčiai didėjančias grėsmes pasaulinėje arenoje. Pasak prezidento - jei valstybė nori apsiginti ji negali būti silpna.

Ved. Guoda Pečiulytė.