Kontrabandiniai dronai iš Baltarusijos supykdė vyriausybę su vežėjais. Lietuvai uždarius sieną su Baltarusija, buvo palikta išimtis į šalį grįžti Lietuvos vilkikams, tačiau nuo pirmadienio Aliaksandras Lukašenka nurodė neišleisti Lietuvos vilkikų ir juos perkelti į specialias mokamas aikšteles. Vežėjai dėl susiklosčiusios padėties kaltina Lietuvą ir neatmeta, jei valdžia nesiims veiksmų, gali protestuoti. Lietuva kalba apie technines derybas su Baltarusija, tačiau Minskas siekia derybas perkelti į aukštesnį lygį – nori, kad derėtųsi užsienio reikalų ministrai. Politologai sako, tai daroma tikslingai – Lukašenka siekia įteisinti savo režimą.

Už saugumo politiką atsakingas NATO generalinio sekretoriaus pavaduotojas ragina rimtai žiūrėti į Rusijos ir Baltarusijos hibridines atakas, bet nepervertinti priešo. Taip Borisas Ruge teigia po vizito Lietuvoje, kur posėdžiavo saugumo politikos vadovai iš visų 32 Aljanso šalių. Paklaustas, ar NATO galėtų numušti sąjungininkų link skrendančius objektus, tarkime, virš Ukrainos ar Baltarusijos, Ruge teigia – šalys tam nepritaria. Bet pokalbis prasidėjo nuo klausimo, kaip NATO vertina kontrabandinių balionų skrydžius Lietuvoje – ar tai hibridinė ataka, ar tiesiog gabenama kontrabanda.

Dėl Rusijos atakų energetikos objektams ukrainiečiai kiekvieną dieną kelias valandas praleidžia tamsoje. Verslas leidžia pinigus pirkdamas elektros generatorius. Tad galima tik įsivaizduoti, koks pyktis užvirė ukrainiečių viduje, kai pirmadienį paskelbta, kad nusikalstama grupuotė išgrobstė 100 milijonų dolerių energetikos srityje. Negana to – korupcinę schemą atskleidė du antikorupciniai organai, kurių nepriklausomybę vasarą bandyta panaikinti paties Volodymyro Zelenskio noru, o korupcinės schemos viršūnėje buvo artimas prezidentui žmogus Timūras Mindičius. Jis, neidamas jokių pareigų, kuravo visus valstybinės įmonės „Energoatom“ viešuosius pirkimus, ir, anot spaudos, savo žmones net padarė ministrais.

Jungtinėse Valstijose šią savaitę baigėsi ilgiausias istorijoje, 43 dienų, vyriausybės įstaigų uždarymas. Kai paralyžius įvairiose srityse ėmė plisti, opoziciniai demokratai nusileido ir sutiko iki sausio pabaigos atidėti kovą dėl biudžeto. Donaldui Trumpui tai pateisino jo strategiją nenuolaidžiauti, ypač kai demokratai dar ir persipyko tarpusavyje, ar tai buvo protingas žingsnis, ar savo rinkėjų išdavystė. Nors demokratai dabar atrodo kaip pralaimėtojai, daugelis stebėtojų sutinka, kad ilgainiui, ypač per Kongreso rinkimus po metų, viskas gali pasirodyti priešingai. Jų kova atkreipė dėmesį, kad jau metų pabaigoje dešimtys milijonų rinkėjų gali likti be sveikatos draudimo, o respublikonai neturi plano, kaip jiems padėti.

E. sveikatos darbas jau seniai kritikuojamas medikų, bet po istoriniu vadinamo e. sveikatos atnaujinimo – šią savaitę ištiko sistemos paralyžius. Sutriko vaistų išdavimas, pasitaikė atvejų, kai pacientams nesuteiktos paslaugos. Registrų centras aiškina, kad e. sveikatos sistema pradėta kurti prieš porą dešimtmečių, todėl neatlaikė atnaujinimų masto. Ministerija jau svarsto skirti 15 milijonų eurų – e. sveikatą padaryti atskira sistema, įkurti jai specialią instituciją. Tačiau premjerė tikina, trūksta ne pinigų, o galvotų specialistų. Startuolių asociacijos atstovas pastebi, kad viešojo sektoriaus skaitmeninimo projektai valdomi neatsakingai.

Keturi milijonai eurų už nuolat stringantį projektą – prabanga valstybei. Tačiau ir be e. sveikatos valdantieji šiandien turi daugiau nei pakankamai iššūkių. Per metus pasikeitė jau antra, itin sunkiai formuota Vyriausybė, koalicijos partneris nuolat kelia įtampą savo pareiškimais, kultūros bendruomenė, virtusi pilietiniu judėjimu, neketina tylėti, biudžetas ištemptas iki ribų, o geopolitinė situacija reikalauja vis daugiau dėmesio ir resursų. Apie šiuos metus, kai šalį valdo socialdemokratų vadovaujama koalicija, kalbėjomės su buvusiu Seimo pirmininku Sauliumi Skverneliu.

Bylinėtis mėgstantis vyrukas – taip Donaldą Trumpą apibūdino BBC tarybos vadovas, duodamas interviu praėjus dienai, kai Jungtinių Valstijų prezidentas pagrasino britų transliuotoją paduoti į teismą. Už šmeižtą ir melą – tikino Jungtinių Valstijų prezidentas. Padarėme klaidą, pripažino BBC. Skandalas kilo dar praėjusią savaitę, kai nutekintuose dokumentuose transliuotojas apkaltintas šališkumu, o to įrodymas – netinkamai sumontuota ir iškraipyta Trumpo kalba. Ir nors britų visuomeninis transliuotojas atsiprašė, Trumpas, panašu, žada eiti iki galo. Esą, tai daro ne dėl pinigų, o kad BBC taip nepasielgtų su niekuo kitu. Daliai tai kvepia politika, dalis ažiotažą vadina koordinuotu spaudimu.

Ved. Nemira Pumprickaitė.