„Kalendorinio darbo“ rubrikoje Tautvydas Gurskas paruošia kalėdinę staigmeną – žydinčius meilenius (amarylius). Jis parodo, kaip atgaivinti svogūną po žydėjimo, nulaupyti seną lukštą, sudėti svogūnus į širdies formos vazoną ir papuošti samana, ginkmedžio lapais bei kankorėžiais. Pataria, kaip prižiūrėti, kad augalas žydėtų iki švenčių ir taptų gražia dovana šeimai.

„Sodybos pradžiamokslio“ rubrikoje Tautvydas Gurskas įrengia natūraliai atrodantį miško taką, primenantį išdžiūvusią upelio vagą. Jis kloja geotekstilę, pila atsijas, dėlioja akmenis, pasirūpina paslėptu elektros gofru pušų apšvietimui ir tarpus užpildo žvirgždu. Taką pagyvina augalai – žemuogės, sibiriniai irisai, įvairios viksvos ir šliaužiantis čiobrelis, kuris džiugins ne tik vaizdu, bet ir kvapu, o takas optiškai tampa dar labiau vingiuotas ir gyvesnis.

„Gražiausios sodybos konkurso“ rubrikoje Tautvydas Gurskas lankosi Ingridos ir Gyčio Urbonavičių sodyboje, kur sėdimą darbą prie kompiuterio kompensuoja neįtikėtinai gyvas sodas – nuo rododendrų debesies ir lazdynų sienos, saugančios nuo žvyrkelio dulkių, iki sumaniai augalais paslėpto nuotekų šulinio. Čia dūzgia levandų „avilys“, auga išskirtinė metasekvoja, derlius iš juodųjų serbentų, agrastų ir persikų primena gerą kaimą, o braškių ir hortenzijų kalvelė, pakeltos lysvės, lietaus matuoklės ir patogūs takai kuria daržui savo mikroklimatą ir parodo, kaip mieste susikurti pilnavertį, apgalvotą ir labai derlingą sklypą.

Ved. Tautvydas Gurskas.