Vilkijoje esantis muziejus daugelį metų garsėjo gyvu bendravimu, renginiais ir savitu jaukumu, tačiau šiandien atmosfera jame jau kitokia. Po reorganizacijos į Kauno rajono muziejaus filialą čia atsirado stebėjimo kameros, perdažytas namo fasadas, o autentiškos langinės su unikaliais raštais pakeistos naujomis. Nors Kultūros paveldo specialistai tikina, kad darbai atlikti pagal reikalavimus, etninės kultūros globos tarybos specialistai sako, kad seniausias namas Vilkijoje niekada nebuvo dažytas ir keistai atrodo sumanymas jį nudažyti rudai raudona spalva „Vizitinė Juškų namelio kortelė yra pakeista, lankytojai jo nebepažįsta, bet labiausiai gaila, kad paveldo specialistai pritarė šiam euroremontui“, – sako muziejaus darbuotoja Vida Sniečkuvienė.

„Turbūt, svarbiausia medicinoje – išlaikyti ir grąžinti viltį“, – teigia biomedicinos mokslų daktaras Tauras Mekas. „7 Kauno dienų“ pokalbyje tolimas Jono Meko giminaitis, farmacijos istorikas, biomedicinos mokslų daktaras Tauras Mekas papasakojo apie tarpukarį, farmaciją ir istorines asmenybes. O koks, anot farmacijos istoriko, galėtų būti visiems tinkantis vaistas?

„Augintiniai visapusiškai papildo žmogaus gyvenimą“, – sako Šlienavoje, Kauno rajone sužeistas varnas priglaudusi Agnė Ščiučkienė. Šunų kirpėjos Agnės namuose gyvena jorkšyrė Braškė, bišonė Smiltė, katinas Bučkis ir dvi sužeistos varnos. Agnė šypsosi vadindama šunis „vaikais“ ir sako, kad šiandien tai visai įprasta – daug kas gyvūnus laiko šeimos nariais. Gyvenimas su šunimis ir varnomis po vienu stogu – kupinas kuriozų. „Varnos labai pavydžios. Jei glostau šunis, jos ateina, veja, žnaibo juos, kad dėmesį skirčiau tik joms“, – pasakoja gyvūnų mylėtoja. Apie tai ir išsamiau – laidoje.