Lietuvos politinis peizažas visai nesaulėtas: kultūros sąjūdis neketina susitaikyti su premjerės pažadais, prie jų prisijungė daugybė kitų bendruomenių atstovų – žiniasklaidos, aplinkosaugos, skurdo mažinimo, žemės ūkio, paslaugų ir atsakingo verslo, sporto, švietimo, medikų, jaunimo organizacijų. Tarsi tokio atviro židinio valstybėje nepakaktų, viešojoje erdvėje kilo ginčas dėl gynybos biudžeto. Akivaizdi sumaištis valstybėje, kai Vyriausybė negali dirbti, nes nuolat su kuo nors kovoja ar ginčijasi. Savo ruožtu tokia padėtis nemažina įtampų visuomenėje, ji susipriešinusi, nepatenkintųjų nemažėja, dalis visuomenės vis ieško panacėjos – gal atsiras toks, kuris išgelbės juos: nuo blogų politikų, per mažų pajamų, neužtikrintumo dėl savo ir vaikų ateities, dėl daugybės situacijų, kurios jiems nesuteikia ramybės. O tokius suradę, atsiduoda jų valiai, daug nemąstydami. Ir tai ne vien Lietuvos problema. Visuomenės susierzinimu ir nuovargiu naudojasi populistai, žadantys „greitus sprendimus“. „Lietuva pati kalta“, – sako pirmasis po nepriklausomybės atkūrimo Lietuvos vadovas Vytautas Landsbergis. „Savaitėje“ – Aukščiausiosios Tarybos-Atkuriamojo Seimo pirmininkas Vytautas Landsbergis.