Donaldas Trumpas po pusantros valandos Baltuosiuose rūmuose priims Volodymyrą Zelenskį, kuris laukia Jungtinių Valstijų sprendimo dėl raketų „Tomahawk“ suteikimo. Sprendimą Amerikos vadovas žadėjo priimti artimiausiu metu, tačiau Kyjivo lūkesčius aptemdė vakarykštis Trumpo ir Putino pokalbis telefonu, per kurį buvo sutarta pasimatyti akis į akį Budapešte. Plačiau apie tai – Bostone viešintis Geopolitikos ir saugumo studijų centro vadovas Linas Kojala.

Trumpą ir Putiną priimsiantis Vengrijos premjeras Viktoras Orbanas planuojamą susitikimą vadina gera žinia visam taiką mylinčiam pasauliui. Tuo metu Vokietija primena Vengrijai, kad ji privalo vykdyti Tarptautinio baudžiamojo teismo išduotą arešto orderį Putinui, už vaikų grobimą. Tačiau Budapeštas sako, kad Rusijos vadovas neturės jokių kliūčių atvykti. Toliau laidoje apie padėti karo fronte. Tiesiogiai – Jonas Ohmanas, organizacijos “Blue/Yelow” įkūrėjas.

Krašto apsaugos ministrė pripažįsta, kad sudarinėjant biudžetą tarp pasiūlytų variantų buvo 4,9 procento gynybai vietoj numatytų 5,5. Dovilė Šakalienė planuoja pirmadienį susitikti su premjere, kuri sabotažu, o vėliau ir nesusipratimu, pavadino ministerijoje surengtą susitikimą su visuomenės veikėjais ir žurnalistais, kuriems pristatyti gynybos biudžeto variantai. Krašto apsaugos ministrė „Dienos temai“ teigia, kad dėl gynybos biudžeto vyko intensyvios derybos, skaičiai nuolat keitėsi.

Lietuvai toliau stiprinant oro erdvės kontrolę, susisiekimo ministerija visą Lietuvos oro erdvę suskirstė į zonas. Jos galėtų būti atskirai aktyvuojamos prireikus numušti ar nutupdyti įsibrovusius orlaivius. Tačiau naujos tvarkos efektyvumu abejoja ultralengvųjų orlaivių pilotų asociacija. Jos prezidentas sako, kad naujai tvarkai nepasirengta, o lėtieji civiliniai orlaiviai nespėtų per nustatytą dešimties minučių laiką palikti pavojingos zonos. Kariuomenė ramina, kad prieš numušimą objektai būtų identifikuojami.

„Europos liaudies partijos“, kuri yra didžiausia Europoje, pirmininkas Manfredas Vėberis interviu LRT sako, kad reikėjo laiko, kad visi pabustų ir suprastų, kokių išbandymų Europos saugumui kelia Putinas. Anot jo, Bendrija turi skirti daugiau dėmesio oro erdvės stebėjimui. Su Vėberiu kalbėjosi reporterė Justina Ilkevičiūtė, kuri pirmiausia paklausė apie Europos Sąjungos planus iki 27-ųjų sukurti dronų sieną.

Tvyrant įtampai tarp Jungtinių Valstijų ir Venesuelos, Baltieji rūmai pareiškė, kad nepripažįsta Venesuelos rėžimo. Pareiškimas padarytas po to, kai Donaldas Trumpas leido Centrinei Žvalgybos Agentūrai vykdyti operacijas prieš Venesuelą. Vašingtonas sako, kad taip siekia sustabdyti neteisėtą migraciją ir narkotikų prekeivius. Tačiau žiniasklaidos šaltiniai teigia, kad galutinis strategijos tikslas – nuversti Nicolo Maduro režimą. Pokalbis nuotoliu su politologe Ieva Giedraityte.

Ved. Deividas Jursevičius.