Antradienį vidurnaktį pasibaigus pirmadienį atnaujintam daugiau nei 3 mlrd. eurų vertės 700 megavatų (MW) galios antrojo vėjo parko Baltijos jūroje vystytojo konkursui, jis laikomas neįvykusiu. Paraišką jam pranešė pateikusi tik valstybės valdoma „Ignitis grupė“, kartu su partnere – pasauline jūrinių vėjo parkų vystymo kompanija „Ocean Winds“ jau vystanti pirmojo tokios pat galios ir panašios vertės vėjo parko jūroje projektą. Konkursas būtų įvykęs gavus bent dvi paraiškas. Apie šio projekto reikšmę šalies energetikai ir ekonomikai pasakojo LRT RADIJO žurnalistas Marius Jokūbaitis.

Degalų, vežėjų ir prekybos verslai prašo valdžią sumažinti dyzelino akcizą nuo kitų metų. Sako, ligšiolinė akcizų politika augina ne Lietuvos, o Lenkijos ekonomiką. Sumažintas akcizas būtų nauda ir gyventojams – išleidę mažiau degalams, daugiau pinigų galėtų skirti kam nors kitam. Finansų ministro teigimu, geriausiu atveju galimas akcizo didėjimo pristabdymas. Apie mokesčio mažinimą nėra net svarstoma.

Ukraina tęsią atakas į Rusijos energetinius objektus, o naujausias smūgis – į okupuoto Krymo didžiausią naftos terminalą. Plačiau apie tai ir kitas agresijos prieš Ukrainą aktualijas kalbėjo pasaulio naujienų redaktorius Tadas Paškevičius.

Po susitikimo su prezidentu Gitanu Nausėda trečiadienį ministrė pirmininkė Inga Ruginienė sako, kad diskusijų dėl valdančiosios koalicijos likimo nebuvo. Ji taip pat tvirtino, kad nemato galimybių „Nemuno aušrai“ pasitraukti – ar partijoms ir vėl mainytis ministerijomis. Apie valdančiosios koalicijos ateitį – KTU profesorius dr. Vaidas Morkevičius.

Po dažnėjančių incidentų, kai visos Europos erdvę pažeidžia neaiškios kilmės dronai, šiandien diskusijos dėl apsisaugojimo būdų ir priemonių surengtos Europos Parlamente. Įvykius Briuselyje stebi LRT korespondentė Milda Vilikanskytė.

Šių metų Nobelio chemijos premija atiteko Susumu Kitagawa, Richardui Robsonui ir Omarui M. Yaghi už metalo-organinių karkasų sukūrimą. 2025 m. Nobelio chemijos premijos laureatai sukūrė molekulinės konstrukcijas su dideliais tarpeliais, per kuriuos gali judėti dujos ir kitos cheminės medžiagos. Šios metalų ir organinių junginių struktūros, gali būti naudojamos vandeniui iš dykumos oro ar anglies dioksidui surinkti, saugot toksiškoms dujoms arba cheminėms reakcijoms katalizuoti. Apie pasiekimą pasakojo VU Gyvybės mokslų centro mokslo darbuotojas dr. Gintautas Bagdžiūnas.

Vilniaus miesto savivaldybė planuoja iš esmės pertvarkyti Neries krantines, kad upė taptų pagrindiniu vilniečių ir miesto svečių centru. Planuojama statyti penkis naujus tiltus, laukia daugybė pokyčių. Daugiau apie tai domėjosi reporterė Justina Ilkevičiūtė.

Ved. Guoda Pečiulytė.