Seime prisiekė visi premjerės Ingos Ruginienės vadovaujamos vyriausybės nariai. Per priesaikos ceremoniją posėdžių salę paliko dauguma opozicinių konservatorių ir demokratų. O priesaikos žodžius tariant kultūros ministrui Ignotui Adomavičiui liberalų frakcijos nariai stovėjo atsukę nugaras. Premjerė žada, jei Adomavičius nesusitvarkys, gali būti svarstoma atšaukti jį iš pareigų. Plačiau šia tema – „15min.lt“ apžvalgininkas Tadas Ignatavičius.

Beprisiekiančią vyriausybę kultūros bendruomenė šiandien sveikino šūksniais „gėda“. Keli tūkstančiai kūrėjų, kultūros darbuotojų prie prezidentūros protestavo prieš „Nemuno aušros“ atstovo Ignoto Adomavičiaus paskyrimą į kultūros ministrus. Menininkai žada nesustoti ir boikotuoti kultūros renginius, rytoj žada tartis, ką daryti toliau. Europos kino festivalis „Scanorama“ jau atsisakė prezidento globos. Protestai vyko ir Kaune, Šiauliuose, Klaipėdoje. Šūksniais „gėda“ palydėtas prezidento patarėjas sakė, kad kitos išeities nebuvo ir neatmetė, kad ministras bus pakeistas. Vakar prezidentūroje kalbėjęs Ignotas Adomavičius gyrėsi, kad sulaukė palaikymo iš draugų, tarp jų – ir turintys pasiekimų kultūros srityje. Tačiau aiškėja, kad tai ne visai tiesa. Vis dėlto Adomavičiaus minėta bendraklasė pianistė iš Šveicarijos Emilija Rosinienė „facebook“ komentavo, kad ji priešingai nei kalbėjo Adomavičius, norėjo atkalbėti buvusį bendraklasį nuo ministro pareigų, o žodis „sėkmės“ cituotas be konteksto. Nuotoliu – kino režisierius Arūnas Matelis.

Danija teigia, kad antrąkart šią savaitę virš šalies oro uostų skraidę dronai – profesionalaus veikėjo vykdyta hibridinė ataka. Nors gynybos ministras sako neturįs įrodymų, kad tai Rusijos darbas, Danijos premjerė apie Maskvos vaidmens galimybę kalbėjo dar po pirmadienio incidentų Kopenhagoje ir Norvegijos sostinėje. Dėl galbūt pastebėto drono šią popietę 14 minučių buvo sustabdyti skrydžiai ir Vilniaus oro uoste. Tiesa, manoma, kad tai paprastas civilinis dronas, kuris buvo patekęs į skrydžių saugumo zoną. Nuotoliu – „DELFI“ korespondentas gynybos temomis Vaidas Saldžiūnas.

Lietuvą viešintis Europos Komisijos vicepirmininkas sako, kad Lietuva ir kitos bendrijos narės galės peržiūrėti sanglaudos fondo programas ir pateikti siūlymus, kaip bendrija galėtų finansiškai prisidėti prie sienos su Rusija ir Baltarusija apsaugos. Lietuva naujoms su saugumu susijusioms programoms gali tikėtis svarios paramos.

Prezidentas Zelenskis sako, kad Donaldas Trumpas pritaria Ukrainos tolimojo nuotolio smūgiams prieš Rusijos energetikos objektus ir Kyjivui gali suteikti naujų tolimojo nuotolio ginklų. Zelenskio teigimu, Jeigu Rusija nenutrauks karo, Ukraina jais gali taikytis į strateginius objektus kaip naftos ir ginklų gamyklos. Be to, galios centrus, o tarp jų gali būti ir pats Kremlius. Duodamas interviu amerikiečių leidiniui „The Axios“, Zelenskis taip pat pareiškė esąs pasiryžęs surengti rinkimus, jei Rusija sutiktų nutraukti ugnį. Ankščiau surengti rinkimus Ukrainos prezidentą spaudė D. Trumpas., tačiau Ukrainos įstatymai neleidžia rengti rinkimų galiojant karo padėčiai. Kyjivo teigimu, vykstant karui būtų sudėtinga užtikrinti rinkimų apylinkių saugumą, taip pat – tarnaujančių kariškių ir milijonų pabėgėlių užsienyje teisę balsuoti. Zelenskio pareiškimai apie naują Amerikos paramą skamba, Trumpui pakeitus poziciją Ukrainos atžvilgiu ir reiškiant palaikymą Kyjivui išvaduoti okupuotas teritorijas jėga. Kremlius pareiškė, jog nepaisant to mano, kad Amerikos prezidentas išlieka įsipareigojęs Ukrainoje siekti taikos derybomis.

Į Jungtines Valstijas Donaldo Trumpo neįleistas palestiniečių prezidentas Mahmudas Abbasas kreipėsi į Jungtines Tautas. Jis ragino nutraukti karą Gazoje, kurį pavadino Izraelio vykdomu nusikaltimu žmoniškumui. Taip pat pareiškė atmetantis „Hamas“ veiksmus per spalio 7-osios išpuolį, esą jie neatstovauja visai palestiniečių tautai. Rytoj į generalinę asamblėją kreipsis ir Izraelio premjeras. Benjaminas Netanyahu žada pasmerkti Palestinos valstybę pripažinusius lyderius.

Ved. Guoda Pečiulytė.