Kad ir koks netradicinis politikas būtų, Donaldas Trumpas niekada neslėpė troškimo sulaukti įvertinimų iš elitinių institutų. Jis atvirai svajoja apie Nobelio taikos premiją ir tiesiog džiūgavo, kai antrąkart buvo paskelbtas „Time“ metų žmogumi. Todėl visai nenuostabu, kad puotoje pas karalių Karolį trečiąjį jis „bene didžiausia garbe“ pavadino kvietimą atvykti antro valstybinio vizito Jungtinėje Karalystėje. Iki šiol antro tokio kvietimo sulaukdavo tik karaliai, bet ne prezidentai. Ir panašu, kad bent iš dalies britams pavyko. Visus praeities susitarimus pakeisti ar nutraukti norintis Trumpas nuoširdžiai dėkojo britams ir poetiškai kalbėjo apie bendrą ateitį. Už tai Londonui – ir pažadai dėl amerikietiškų investicijų, ir palankiausia prekybos sutartis Trumpo muitų karų akivaizdoje. Tačiau ženklų, kad britams pavyko pasiekti kitą tikslą – įgyti įtakos paveikti Trumpo nuomonę apie tai, kas dedasi pasaulyje, kol kas nematyti.