„Gyvenime esu patyręs visko – ne tik sėkmių, bet ir nelaimių, aplinkinių pykčio ir pavydo“, – sako dainingasis verslininkas Mečislovas Subelis. Neišgyventi dėl smulkmenų, nekreipti dėmesio į piktaliežuvius ir džiaugtis kiekviena diena vyrą išmokė ir patirti trys infarktai. Neslepia, kai atsiduri ant mirties slenksčio, gyvenimą imi vertinti kitaip. Sielos ramybę Mečislovas šiandien randa savo įstabaus grožio sode. Kasdienis rūpinimasis augalais – geresnės meditacijos ir būti negali.​

Pedagogas Egidijus Kabošis jau neįsivaizduoja savo kasdienybės skendint miesto triukšme, ypač chaoso kupiną rugsėjį. Didžiąją laiko dalį vyras praleidžia gamtos apsuptyje. Čia jis gyvena, čia ir dirba. Egidijus sako, kad miškų glūdumoje įkurtoje mokykloje gyvenimas teka kitaip – čia nėra konkurencijos ir varginančio skubėjimo. Visgi gyvenimo pulsą netradicinės mokyklos mokytojas jaučia kai savaitgaliais važiuoja į sostinę ir stoja prie didžėjaus pulto. Smagias diskotekas Egidijus rengia ir namuose.​

„Turiu dovaną – moku pasijuokti iš savęs”, – sako Indrė Bareikienė, garbinama moterų ir atvirai kalbanti apie dalykus, būdingus dažnai. Deja, moteriška prigimtis kartais kupina pavydo, pykčio, klastos ir ne pačių gražiausių jausmų kitų moterų atžvilgiu. Ar pati Indrė tai kada nors junta bei kaip reikia su savimi dirbti, kad širdis būtų laisva nuo juodumo?

Ved. Violeta Baublienė.