„Norėtųsi, kad atsirastų kokia nors paspirtukų kontrolė“, – sako kaunietis Raimondas Kniežas. Ir Raimondas, ir jo žmona Elena turi regėjimo negalią. Nors pora mėgsta aktyviai leisti laisvalaikį, šiandien išeiti į miesto centrą jiems baisu. To priežastis – Laisvės alėjoje siaučiantys paspirtukų vairuotojai. „Yra šalių, pavyzdžiui, Nyderlandai, kur paspirtukų nepripažįsta. Būtent į jų infrastruktūrą mūsų šalis rikiuojasi “, – aiškina Lietuvos dviratininkų bendrijos pirmininkas Paulius Bakutis.

„Labai nenustebsiu, jei vilniečiai vis dažniau važiuos į renginius Kaune“, – teigia Nacionalinio architektūros instituto vadovas Kęstutis Kuizinas. Anot jo, Vilnius ir Kaunas yra visai kaip Amsterdamas ir Roterdamas – abu miestai stiprūs kultūriškai, tačiau turi savo skirtingą identitetą. Pokalbyje su menotyrininku aptariamas „modernizmo ikona“ pramintas ŠMC pastatas bei senojo Kauno pašto virsmas į Nacionalinio architektūros instituto erdvę. „Man pasisekė – turiu galimybę sugrįžti į savo gimtąjį miestą, į savo sapnų miestą, į tą teritoriją, kur aš augau ir formavausi kaip asmenybė”, – tikina Kaune gimęs ir ilgą laiką Vilniuje gyvenęs pašnekovas.

„Kad ir kokiais batais dabar būtume apsiavę, mes kiekvienas širdyje turime tą laisvos Lietuvos kurpalių. Kokia grėsmė bebūtų, ir kas už sienos bevyktų, mes kiekvienas širdyje nešamės savo laisvę“, – sako Kauno IX forto muziejaus parodos, skirtos partizanams, dizainerė Renata Vinckevičiūtė-Kazlauskienė. Tai kas tas partizano bato kurpalis? Prie bato pritvirtinti antbačiai, imituojantys ėjimą atbulomis, batų paduose pagaminta dokumentų slėptuvė, žvėrių pėdsakų antspaudas ar tiesiog paprastas kulniukas? Parodos kuratorė Eglė Pietarytė sutiko aprodyti įvairius partizanų batus, kurie tapo svarbiu ginklu gūdžios sovietų okupacijos metais.