Europos šalys su nerimu laukia penktadienį Aliaskoje įvyksiančio Donaldo Trumpo ir Vladimiro Putino susitikimo. Šiandien aptarti bendros pozicijos skubos tvarka susiskambino Europos Sąjungos ir Ukrainos užsienio reikalų ministrai, o trečiadienį planuojamas ir svarbiausių Europos valstybių lyderių pokalbis. Trumpui prakalbus apie galimus teritorinius mainus tarp Ukrainos ir Rusijos, Lenkija ir Vokietija pabrėžia, kad sienos negali būti keičiamos jėga. Studijoje – Lietuvos nuolatinis atstovas Europos Sąjungoje Nerijus Aleksiejūnas.

Donaldas Trumpas su Vladimiru Putinu susitiks simbolinėje vietoje – Aliaskoje, kurią 1867 metais Amerika nusipirko iš Rusijos, už kiek daugiau nei 7 milijonus JAV dolerių. Šiandienine verte tai būtų apie 130-150 milijonų dolerių. Amerikos valstija Aliaska tapo vos prieš 66-erius metus. Kaip rašo „Financial times“ – skirtingai nei karine jėga užimtos Ukrainos teritorijos, devynioliktame amžiuje Rusijos parduota Aliaska valdant imperatoriui Aleksandrui II buvo taikus sandoris, tačiau ši teritorija primena, nacionalinės sienos nėra įkaltos akmenyje, o žemė gali tapti valstybės valdymo valiuta. Todėl šis susitikimas ir jo vieta puikiai atspindi Kremliaus požiūrį į pasaulį. Rusijos prezidento padėjėjas Jurijus Ušakovas teigė, kad vieta yra „gana logiška“, nes Rusija ir Amerika yra kaimynės, jas skiria Beringo sąsiauris. Dalis Amerikos ekspertų svarsto, kad Aliaska galėjo būti pasirinkta ir dėl Putino baimės, jog jo lėktuvas gali būti numuštas. Kelionė į Aliaską leistų saugiai skristi virš Šiaurės ašigalio. Pokalbis nuotoliu, kartu su analitinio centro „Atlantic Council“ analitike dr. Agnia Grigas.

Apžvelgiant Trumpo ir Putino susitikimą dominuoja neigiamos ir pesimistinės prognozės. Apie tai išsamiau pasakoja Vilniaus universiteto tarptautinių santykių ir politikos mokslų dėstytojas Tomas Janeliūnas.

Valdančiosios koalicijos ateitį aptarė socialdemokratų ir „Nemuno aušros“ atstovai. Po susitikimo „aušriečių“ lyderis Remigijus Žemaitaitis sakė, kad partija yra pasirengusi tęsti darbą socialdemokratų vadovaujamoje valdančiojoje koalicijoje. Parlamentaras taip pat teigė, kad jo politinė jėga nori į būsimąją Vyriausybę skirti partinius ministrus. Žemaitaitis sako – jo partija padarė klaidą, kai užleido Seimo pirmininko postą demokratams. Vėliau šią savaitę socialdemokratai žada susitikti ir su Demokratų sąjungos „Vardan Lietuvos“ atstovais. Apie tai išsamiau – LRT Tyrimų skyriaus žurnalistė Jurga Tvaskienė.

Specialiojo liudytojo statusą vadinamojoje čekiukų byloje gavęs laikinasis susisiekimo ministras Eugenijus Sabutis turėtų būti apklaustas šią savaitę. Generalinė prokurorė artimiausiu metu žada prašyti leidimo baudžiamojon atsakomybėn patraukti ir keletą seimo narių.

Izraelis praėjusią naktį nužudė žymų palestiniečių žurnalistą Anasą al-Sharifą ir dar keturis jo kolegas Kataro televizijoje „Al Jazeera“. Izraelio kariuomenė sako, kad al-Sharifą nukovė tyčia, nes jis, esą, buvo „Hamas“ narys. Tačiau „Al Jazeera“ tokius kaltinimus atmeta ir teigia, kad Izraelis tiesiog nori užgniaužti tiesą. BBC praneša, kad jų žiniomis al-Sharifas dirbo „Hamas“ komunikacijos komandoje, bet dar iki spalio 7-osios išpuolių. Tarptautiniam spaudimui Izraeliui neslopstant, apie sprendimą pripažinti Palestinos valstybę paskelbė dar viena šalis – Australija.

Pietų Europoje toliau siaučiant miškų gaisrams, iš Šiaurės Ispanijos evakuota daugiau nei tūkstantis žmonių. Ugnis taip pat apgadino Romos laikų aukso kasyklą, kurią saugo UNESCO. Miškų gaisrai toliau siaučia dalyje Portugalijos bei Balkanų šalyse. O juos sukėlęs rekordinis karštis dar neketina trauktis.

Ved. Guoda Pečiulytė.