Jau serialu vadinamos atskleidžiamos vis naujos istorijos apie premjerą Gintautą Palucką beveik išsėmė prezidento pasitikėjimą. Jam atkurti arba galutinai sužlugdyti – premjerui duotos dvi savaitės. Per tas dvi savaites, pažadėjęs parengti visus atsakymus, vyriausybės vadovas atostogaus, nes, kaip sakė, turi medų išsukti. Kokių atsakymų ir į kokius klausimus laukia prezidentas – neaišku, nes klausimų vis daugėjo, o žurnalistai žada ir naujų tyrimų. Opozicija jau seniai nebepasitiki premjeru, jo galimybėmis toliau dirbti pradėjo abejoti ir koalicijos partneriai – Sauliaus Skvernelio demokratai. Tačiau, dėl garbaus amžiaus ir ligų vietoje savęs į šitą postą Palucką pasodinusiai Vilijai Blinkevičiūtei, jis – puikus premjeras. Ir partijos parama jam užtikrinta.

Ilgametis socialdemokratų partijos narys, Seimo Pirmininko pirmasis pavaduotojas Juozas Olekas pripažino, kad nėra daug neaiškių klausimų premjerui, bet yra daug neaiškių atsakymų. Ir taip pat neslėpė, kad jei jam būtų pasiūlyta pakeisti Palucką, jis neatsisakytų, nes tą jam Leistų ir gyvenimiška, ir politinė patirtis. Juozas Olekas šįvakar „Savaitės“ studijoje.

Donaldas Trumpas ir Ursula von der Leyen šiuo metu Škotijoje bando pasiekti susitarimą dėl Amerikos ir Europos prekybos – svarbiausių pasaulyje prekybinių santykių. Tikėtina, kad Briuselis sutiks su 15 procentų Amerikos muitu daugumai europietiškų prekių, nors tai dar neseniai atrodė kaip blogiausias scenarijus. Artėjant rugpjūčio 1-ajai, kai Trumpas grasina įvesti didžiulius muitus visiems, nematyti jo žadėtų dešimčių prekybos susitarimų. Gali būti, kad ateina didelių muitų era. Juos numato net pasiekti susitarimai. Antai Japonija šią savaitę sutarė dėl 15 procentų muitų, o mainais negavo nieko. Ir kitos šalys bando susiderėti ne kuo geresnius, bet kuo mažiau blogus susitarimus, nes Amerika ir jos klestinti ekonomika tebėra nepakeičiama. Tuo Europos Sąjungos lyderiai šią savaitę įsitikino ir per įtemptą susitikimą Kinijoje.

Lietuvos verslininkai su nerimu stebi Jungtinių Valstijų ir Europos derybas dėl muitų ir pasigenda stipraus Briuselio stuburo. Nuo muitų priklausys ir kai kurių verslų likimas. Tuo metu ekonomikos ir inovacijų ministerija ir Lietuvos bankas sako, kad muitai bendrai ekonomikai nebus skausmingi – per ketverius metus praradimai gali siekti iki pusės milijardo eurų. Aukštųjų technologijų verslininkai tikina, kad pakeliami būtų iki dvidešimties procentų muitai, tačiau metalui jau dabar taikomi penkiasdešimties procentų, ir kol kas neaišku, ar pavyks juos sumažinti.

Po didelio tarptautinio ir pačių italų spaudimo Kazertos karališkieji rūmai buvo priversti atšaukti Putino šalininko Valerijaus Gergijevo koncertą. Gelbėdamas situaciją, Kampanijos regiono prezidentas mėgino surengti Gergijevo koncertą Salerno operos teatre, tačiau, ir šis sumanymas žlugo, matyt, įvertinęs situaciją, Gergijevas atsisakė pats. Toks uolus Putino dirigento protegavimas, tikėtina, Kampanijos gubernatoriui kainuos postą, rinkimų išvakarėse jis labai komplikavo savo galimybes būti perrinktam trečiajai kadencijai.

Volodymyras Zelenskis pabandė sumažinti pagrindinių kovos su korupcija institucijų autonomiją, galvodamas, kad didesnė kontrolė reikš didesnę apsaugą nuo Rusijos agentų. Protestuose sakoma, kad tikslas priemonių nepateisina. Pajudintos institucijos, kurios ukrainiečiams reiškia Maidano revoliucijos vaisių, o Vakarams – europinės integracijos sąlygą. Karo padėties metu ir tvyrant oro pavojui, neįprasta Ukrainoje matyti tūkstantinius protestus prieš prezidentą. Sulaukęs kritikos iš Vakarų, ir matydamas pirmuosius protestus prieš jį, Zelenskis žada papildomą įstatymą, kuriuo bus atkurta agentūrų autonomija.

Susidūręs su tarptautiniu spaudimu dėl Gazos Ruože plintančio masinio bado, Izraelis šiandien paskelbė taktinę pertrauką ir įsileido daugiau pagalbos. Trečdalis gyventojų nevalgo jau kelias dienas. Dešimtys vien per šią savaitę iš bado mirė. Prancūzijos prezidentas pareiškė, kad pripažins Palestinos valstybę. Tačiau, pasak stebėtojų, Izraelio valdžia atrodo labiau suinteresuota atmesti tarptautinę kritiką, nei iš tikrųjų spręsti krizės priežastis. Izraelis tik sutiko leisti užsienio šalims pristatyti pagalbą iš oro. Tokį paskirstymo būdą pagalbos organizacijos vadina brangiu ir neefektyviu.

Muzika mane išgelbėjo, būčiau laimingas, jei numirčiau tik nulipęs nuo scenos – prieš kelerius metus sakė Ozzy Ozbourne‘as. Beveik trys savaitės po paskutinio koncerto ir pasaulis atsisveikina su tamsos princu. Jam buvo 76-eri. „Black Sabbath“ balsas ir sėkmingas solo atlikėjas Ozzy laikomas sunkiojo metalo pradininku, davusiu pagrindą grupėms „Metalica“ ar „Rage Against the Machine“. Išskirtinis garsas bei dainos apie nepagražintą pasaulį Ozzy prilipdė tamsos princo etiketę. O nuolatinis kvaišalų vartojimas prisidėjo prie neprognozuojamo anarchisto įvaizdžio. Bet jį kalbinę žurnalistai prisimena – po tamsių drabužių ir juodai apvestų akių kauke slėpėsi šmaikšti ir šilta asmenybė. O pats Ozzy yra sakęs: „Aš ne anarchistas, aš – šeimos žmogus“.

Ved. Nemira Pumprickaitė.