Ūkininkams prie parlamento protestuojant ir reiškiant nepasitenkinimą dėl mokestinių pakeitimų, Seimas pritarė, kad žemdirbiams būtų taikomi mažesni gyventojų pajamų mokesčio tarifai. Dirbantiesiems pagal individualią veiklą taip pat nepasisekė – sulaukė gerokai didesnių GPM tarifų. Vilniaus Universiteto dėstytoja Živilė Simonaitytė-Vasiliauskienė kalbėdama laidoje „Laba diena, Lietuva“ nesistebėjo ūkininkams padarytomis išimtimis, nes užsiimantys kita veikla tiesiog neturi žemės ūkio technikos atvaryti prie Seimo.

Seimas patvirtino Vyriausybės pasiūlytą antrosios pensijų pakopos kaupimo reformą, gerokai liberalizuojančią sistemą – atsisakoma automatinio gyventojų įtraukimo į kaupimą, leista visiškai pasitraukti iš sistemos, vieną kartą atsiimti 25 procentus sukauptų lėšų, o dėl sunkios ligos – visą sumą. Toliau kaupiantiesiems paliekamas pusantro procento valstybės įnašas. Nutraukusiems pensijų kaupimą gyventojams įmokos bus grąžinamos atskaičiavus 3 procentų išgryninimo mokestį. Tačiau investicinė fondų grąža nebus apmokestinama. Valstybės įnašas grįš į „Sodrą“ taškais ir nebus grąžinamas žmogui.

Seimas priėmė daug diskusijų sukėlusius nekilnojamojo turto mokesčio pakeitimus. Pajamos iš nekilnojamojo turto mokesčio pirmajam būstui bus skiriamos į savivaldybių biudžetus, iš likusių objektų – į Gynybos fondą. Ir opozicija, ir dalis valdančiųjų sako – iš pakeitimų jokios naudos, į biudžetą bus surenkama mažiau nei iki šiol. Apie tai, ar mokestiniai pokyčiai išpildys Vyriausybės užsibrėžtą tikslą taikyti didesnį mokesčių progresyvumą aukštas pajamas gaunantiems gyventojams, plačiau – Investuotojų forumo valdybos pirmininkas Rolandas Valiūnas.

Pasibaigus NATO viršūnių susitikimui Europos Sąjungos lyderiai renkasi Briuselyje. Diskusijų centre – kaip pažadus gynybai skirti 5 procentus nuo BVP paversti Europos kariniais pajėgumais tuo metu, kai Amerika vis labiau tolsta nuo Europos, o Rusijos bandymai palaužti Ukrainą tik stiprėja. Lietuva tikisi užsitikrinti finansinę paramą Baltijos šalių ir Lenkijos gynybos linijai.

Pirmąkart po paliaubų su Izraeliu prabilęs Irano aukščiausiasis lyderis sako, esą Jungtinių Valstijų smūgiai branduoliniams objektams pasiekė nedaug, o Iranas Amerikos spaudimui neva niekada nepasiduos. Jungtinių Valstijų Centrinės Žvalgybos Agentūros vadovas tikina, kad Irano branduolinei programai padaryta didelė žala, o sugriautiems branduoliniams objektams atstatyti prireiktų ilgų metų.

Ukrainos kariuomenės vadas sako, kad šalies pajėgos šią savaitę sustabdė Rusijos puolimą Sumų srityje. Bet, pasak Oleksandro Syrskio, šiauriniame pasienio regione būtina kuo greičiau įrengti naujus įtvirtinimus. Tuo metu Ukrainos prezidentas pasirašė susitarimą su Europos Taryba kurti specialų tribunolą, kuriame dėl agresijos nusikaltimo būtų teisiami aukšto rango Rusijos pareigūnai. Žmogaus teises ginanti institucija veikia atskirai nuo Europos Sąjungos, jai priklauso ir ne Bendrijos nariai. Rusija pašalinta po invazijos į Ukrainą. Tokį tribunolą Europos Taryba kurią pirmąkart. Skelbiama, kad tribunolas darbą turėtų pradėti kitąmet. Jis, viliamasi, padės užpildyti Tarptautinio Baudžiamojo Teismo proceso spragas.

LRT tyrimų skyrius tęsdamas Kremliaus kuruojamo fondo dokumentų analizę, nustatė, kad dešimtys tūkstančių eurų išmokėta ir sovietinės atminties sergėtojams Lietuvoje. Pinigų už rusų literatūros populiarinimą gavo ir rašytojas, apdovanotas Gedimino ordino Riterio kryžiumi. Dėl to rašytojų sąjunga pradėjo tyrimą.

Pradedamas įgyvendinti prieštaringai vertinamas projektas – pirmą kartą pasaulyje siekiama nuo nulio sukurti dirbtinę žmogaus DNR. Iki šiol tokie tyrimai buvo tabu – baimintasi, kad bus pradėti modeliuoti vaikai, įvyks nenumatytų pokyčių ateities kartoms. Tačiau dešimt milijonų svarų projektui skyrusi didžiausia pasaulyje medicinos labdaros organizacija „Wellcome Trust“ tikina, kad rezultatas gali duoti daugiau naudos nei žalos, nes pagreitins daugelio nepagydomų ligų gydymą. Pritaikius šį metodą norima išmokti kurti ląsteles, kurias būtų galima panaudoti pažeistiems organams, pavyzdžiui, kepenims ar širdžiai, net imuninei sistemai atkurti. Apie tai, ar tai iš tiesų yra kitas didysis šuolis biologijoje, kaip teigia projekto autoriai – VU Biotechnologijos instituto daktaras Mindaugas Zaremba.

Ved. Rasa Tapinienė.