Ukrainos Aukščiausioji Rada kitą savaitę balsuos dėl su Jungtinėmis Valstijomis suderėtos retųjų mineralų gavybos sutarties. Ekonominę šalių partnerystę po karo gilinantį susitarimą Volodymyras Zelenskis vadina „istoriniu“, tačiau stebėtojai pabrėžia, kad jis didžiausią aktualumą įgis po karo. Nėra aišku, ar jis padės įtikinti Vašingtoną smarkiau spausti Rusiją nutraukti karo veiksmus, kai Maskva sako sumų srityje bandanti steigti buferinę zoną.

Finansų ministerija kreipėsi į Europos Komisiją, prašydama leisti daugiau skolintis gynybai. To jau paprašė 12 Bendrijos valstybių, europarlamentarai stebisi, kad Lietuva nebuvo tarp pirmųjų. Valdantieji sako, kad čia ne lenktynės. Gavusi leidimą, Lietuva krašto apsaugai galėtų papildomai pasiskolinti apie milijardą eurų.

Donaldas Trumpas tęsia tradiciją keisti patarėją nacionalinio saugumo klausimais – figūrą, kurią kiti prezidentai laikydavo viena stabiliausių. Nors Baltieji rūmai tvirtina, kad Mike'as Waltzas neatleidžiamas, o net paaukštinamas – jis skiriamas Amerikos ambasadoriumi Jungtinėse Tautose, neabejojama, kad tikroji priežastis – ideologinė kova Trumpo aplinkoje.

Prieš šį savaitgalį vyksiančius Rumunijos prezidento rinkimus išryškėjo kraštutinių dešiniųjų kandidato George'o Simiono populiarumo šuolis platformoje „TikTok“. Apklausos rodo, kad jis gali laimėti pirmąjį turą. Ekspertų teigimu, šį socialinį tinklą vis aktyviau išnaudoja ne tik Rumunijos kraštutinių pažiūrų politikai.

Dėl nesutarimų su partneriais valdžioje, vieni iš valdančiųjų – Demokratų sąjunga „Vardan Lietuvos“ – grasina nepalaikyti mokesčių reformos. Seime nepanaikinus neliečiamybės į vadinamąjį „čekiukų“ skandalą įsivėlusiam socialdemokratui Arūnui Dudėnui, Seimo pirmininkas pareiškė, jei socialdemokratai neištaisys klaidos, demokratai neužtikrins paramos vyriausybės siūlomiems mokesčių pakeitimams.

Ved. Guoda Pečiulytė.