„Kartą teatro vadovė uždavė klausimą: kas turėtų atsitikti žmogaus vaikystėje, kad jis užaugtų genijumi? Iš karto supratau, kad atsakymo nėra“, – pasakoja pjesės autorė D. Čepauskaitė.

Spektaklyje pasitelkiama reta, Lietuvoje beveik nematyta Bunraku lėlių technika, atkeliavusia iš Japonijos. Emocijas lėlei suteikia ne aktorių veido išraiška, o rankų judesiai, aktoriaus balsas ir japoniška muzika, todėl ši technika dar vadinama meistriškumo stebuklu.

Naujosios „Karalių pasakos“ kūrėjai sako norėję be pompastikos parodyti Čiurlionį – žemišką, gyvą, linksmą ir išdykusį berniuką, niekuo neišsiskiriantį nuo sėdinčio salėje žiūrovo. Besigilindami į Kostuko vaikystę, spektaklio kūrėjai sako tik dabar pažinę tikrąjį Čiurlionį.