Savaitės viduryje Rusijai perduotas kamuolys vėl Vašingtono rankose. Paliaubų Ukrainoje pasiūlymas pakibęs nežinioje – ekspertai tik spėlioja, kaip galėtų elgtis neprognozuojamasis Donaldas Trumpas. Ženklai kol kas gero Kyjivui nežada. Trumpas pokalbius su Maskva vadina optimistiškais ir produktyviais, nors Putinas paliauboms kelia dideles sąlygas, atitinkančias jo karo tikslus: Ukrainos nusiginklavimas, draudimai jungtis prie aljansų. Zelenskis kaltina Kremlių tempiant laiką – tą mato visi. O kol Vašingtonas ir Maskva dalijasi įsivaizduojamu derybiniu kamuoliu, apžvalgininkai pabrėžia: Putinas jau perėjo žaisti kito žaidimo.

Muitus plienui ir aliuminiui Donaldas Trumpas buvo paskelbęs ir per pirmąją kadenciją, tačiau tada daliai šalių pavyko išsiderėti išimčių. Dabar jis sako, kad jokių išimčių nebus, bet nuolatinis Amerikos prezidento mėtymasis kai kurioms šalims kelia vilčių susitarti. Tačiau ar įmanoma su Trumpu susikalbėti argumentų kalba, kai visa jo politika paremta įsitikinimu, kad likęs pasaulis Ameriką siekia apgauti? Optimistai sako, kad įmanoma, tik reikia parodyti stiprybę ir Trumpas nusileis, o pesimistai – kad prekybos karas jau prasidėjo ir padėtis tik blogės.

Nuo Donaldo Trumpo muitų karo Kanada gali nukentėti kaip jokia kita šalis – ji didžiausia plieno bei aliuminio tiekėja ir apskritai antra prekybos partnerė. Tačiau Trumpo elgesys su kaimyne toli peržengė tik prekybos karo ribas. Jo siekis paversti Kanadą 51-ąja valstija šaliai seniai nebejuokas, o egzistencinė grėsmė. Muitai – tik paviršius. Trumpas siekia Kanadą išmesti iš po karo sudaryto žvalgybų aljanso, panaikinti sienos sutartį ir jau bando perrašyti sutartis dėl bendrų vandenų naudojimo. Patriotizmo banga Kanadoje sumišusi su nesuvokimu: kodėl Trumpas taikiniu pasirinko mandagumu garsėjančią kaimynę, apie kokią bet kuri šalis būtų galėjusi tik pasvajoti? Valdantieji liberalai, stoję prieš Trumpą, atkūrė populiarumą. Pasitraukus jų lyderiui Justinui Trudeau, užvakar premjeru tapo Markas Carney – ne politikas, o bankininkas, Kanadą ir Britaniją gelbėjęs nuo krizių. Jis sako: Kanada niekada nebus Amerika, o su Trumpu susitikti žada tik tada, kai šis liausis žeminti kaimynę.

Į Grenlandiją pasaulio dėmesys nukrypo taip pat dėl Donaldo Trumpo, kai didžiausia sala, kaip ir Kanada ar Panamos kanalas, atsidūrė Amerikos prezidento teritorinių ambicijų sąraše. Nors šią savaitę grenlandai pasirinko partiją, kuriai nepriklausomybė nuo Danijos – tik ateities klausimas, Trumpas patvirtino, kad galėtų aneksuoti Grenlandiją. Tačiau Amerikos lyderio norai – tik nedidelė dalis didžiausios pasaulio salos istorijos. Grenlandija pasaulio akyse išnyra kaip atšiauri, moderniais mitais apipinta, vis dar nepakankamai ištirta žemė, atspindinti tai, kas šiame amžiuje svarbiausia.

Demokratijos šventė – taip konservatoriai vadina partijos pirmininko rinkimus, kuriuose dalyvauja politinės jėgos nariai ir rėmėjai. Jie įvyko vasarį – partijos pirmininku išrinktas Laurynas Kasčiūnas. O šeštadienį jis patvirtintas oficialiai. Šiandien Tėvynės Sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų partijos pirmininkas – „Savaitėje“.

Kai vienas koalicijos partneris kitą pavadina klaida, toliau įsivaizduoti bendrą darbą gali atrodyti sudėtinga. Tačiau premjeras Gintautas Paluckas tikisi, kad Sauliui Skverneliui ir Remigijui Žemaitaičiui sutaikyti užteks arbatos ir pyragėlių. Prezidentas sako – alternatyvų „Nemuno aušrai“ yra. Tačiau kai pokyčių nori tik mažiausias koalicijos partneris, neaišku, ar verta tų alternatyvų dairytis.

Aiškėja mokesčių reformos kontūrai. Tačiau ar istorija nepasikartos? Buvusiai valdžiai reforma tapo išbandymu. Konservatorių koalicija nesugriuvo, bet už mokesčių įstatymų projektus, vietoj viso paketo, Seime teko balsuoti po vieną atskirai. Tai gali nutikti ir dabar – valdantieji prieštarauja vieni kitų idėjoms. Patys kol kas sutarė tik dėl cukraus mokesčio, bet žada kompromisą dėl nekilnojamojo turto apmokestinimo. Finansų ministras džiaugiasi, kad mokesčių reformai dabar – palankus metas, nes visuomenė jau ima suprasti, kad gynyba turi kainą. Tačiau, kai pinigai numatyti į bendrą biudžeto katilą, o ne konkrečiai gynybos fondui, visuotinio žmonių palaikymo gali ir nebūti. Juolab kad pakeitimai vienaip ar kitaip paliestų daugelį: atsirastų daugiau mokėtojų už būstą, didesni tarifai daliai pajamų, pabrangtų šildymas, draudimas, knygos, saldūs gėrimai. Verslas apskritai apstulbęs – vietoj žadėtų kosmetinių korekcijų gali gauti rimtą pertvarką.

Ved. Nemira Pumprickaitė.