Laidoje „Aštuonkojis“ nagrinėjama tema: kodėl 500 milijonų europiečių prašo 300 milijonų amerikiečių apsaugos nuo 140 milijonų rusų, kurie per trejus metus nesugebėjo įveikti 50 milijonų ukrainiečių. Pasak laidos vedėjos, Nemiros Pumprickaitės, Europa pagaliau suprato, kad pagalbos iš Amerikos greičiausiai nebus arba bent jau ne tiek, kiek anksčiau, todėl jai reikės gintis pačiai ir padėti gintis Ukrainai.

Laidos svečio, atsargos pulkininko Gintaro Bagdono manymu, pagrindinė problema ne skaičiuose, o valioje kovoti. Šiandien neaišku, per kiek laiko Prancūzija, Vokietija, Italija, Jungtinė Karalystė ir kitos didžiosios Europos valstybės sugebėtų mobilizuoti šimtus tūkstančių karių, jei staiga atsirastų toks poreikis.

Teigiama, jog norint atgrasyti nuo hipotetinio Rusijos proveržio Baltijos šalyse, Europos kariuomenei pirmuosius tris didelio intensyvumo kovos mėnesius reikėtų 1400 tankų, 2000 pėstininkų kovos mašinų ir 700 artilerijos vienetų, taip pat milijono 155 mm sviedinių.

Panašu, jog ateina suvokimas, kad Europai turimų pajėgumų šiandien nepakanka. Todėl Jungtinė Karalystė, kurios karinėse pajėgose tarnauja 70 000 kariškių planuoja įvesti privalomą šauktinių tarnybą.

Vilniaus Universiteto TSPMI docento Deividas Šlekio teigimu, tą jau reikėjo daryti Lietuvoje, tačiau politikai bijo „susideginti“ viešai skelbdami, kad jaunuoliai, baigę dvylika klasių, privalo atlikti karinę tarnybą. Aštrinti karinės prievolės temų vengia ir Vakarų Europos politikai, baimindamiesi prarasti rinkėjų balsus.

Ved. Nemira Pumprickaitė ir Aurimas Navys.