Amerikos ir Ukrainos delegacijoms vakar sutarus siekti mėnesio paliaubų, Rusija nesako, ar joms pritars. Jos pajėgos stumia Ukrainos karius iš Kursko srities, ir Maskvos politikai nemato priežasties nutraukti ugnį. Bet po derybų Saudo Arabijoje JAV atnaujino ginklų ir žvalgybos duomenų tiekimą Kyjivui, o Donaldas Trumpas vėl sutinka priimti Volodymyrą Zelenskį. Amerikos diplomatijos vadovas žada šiandien susisiekti su Rusija, abi pusės mini ir netrukus galimą prezidentų pokalbį telefonu. Studijoje „Atlantic Council“ analitikė Agnia Grigas.

Lenkijos ministras pirmininkas Donaldas Tuskas penktadienį pareiškė, kad Vyriausybė rengia planą, pagal kurį, atsižvelgiant į besikeičiančią saugumo padėtį Europoje, bus rengiami plataus masto kariniai mokymai kiekvienam suaugusiam vyrui.

Lenkijos premjeras Donaldas Tuskas dar šiemet žada parengti planą, kaip padvigubinti šalies ginkluotąsias pajėgas, svarstoma visiems vyrams siūlyti rinktis – tarnauti kariuomenėje ar atlikti civilinę tarnybą. Pokalbis su LRT bendradarbiu Lenkijoje Laurynu Vaičiūnu.

Lenkijai įgyvendinus savo planus, ji taptų ne tik didžiausia Europos kariuomenė, bet ir trečia NATO galia, po Amerikos ir Turkijos. Apie tai ar toks Lenkijos kariuomenės didėjimas galėtų tapti ir saugumo garantija Lietuvai, kiek anksčiau kalbintas atsargos pulkininkas Saulius Guzevičius.

Opoziciniai konservatoriai teikia siūlymus, kaip stiprinti gynybą. Pirmiausia – plėtoti gynybos pramonę – šalyje gaminti sprogmenis. Valdantieji sako – pasiūlymas ne naujas, jau ketina priimti tam reikalingus įstatymus. Politikai sutaria ir dėl kito siūlymo – kad dalis ataskaitos apie gynybos įsigijimus turi būti išviešinta.

Pinigų gynybai paieška sutampa su muitų karais ir Lietuvos ekonomikos augimo lėtėjimu. Bet finansų ministras sako, kad dabar mokesčių reformai vis dėlto palankesnis laikas nei prieš porą metų, nes visuomenė ima apsiprasti su mintimi, kad už saugumą teks susimokėti. Verslui tektų grįžti prie itin nepopuliaraus mokesčio – PVM, padidinti jį, taip prie gynybos prisidėtų visi. Pokalbis nuotoliu, kartu su „Swedbank“ vyriausiuoju ekonomistu Nerijumi Mačiuliu.

JAV pradėjo pasaulinį prekybos karą – šį rytą įsigaliojo Donaldo Trumpo žadėti 25 procentų muitai visam įvežamam plienui ir aliuminiui. ES paskelbė atsaką – savuosius muitus maždaug tokios pat vertės amerikietiškoms prekėms, tačiau sako pasirengusi derėtis, kol jie įsigalios balandį. Keršyti žada ir Kinija, bet Australija ir Jungtinė Karalystė, nors tikėjosi išimčių, teigia, kad dabar neatsakys Amerikai ir muitų neįves.

Netikėtai rinkimus Grenlandijoje laimėjusi ir už lėtesnį atsiskyrimą nuo Danijos pasisakanti Demokratų partija žada formuoti koaliciją. Nors Amerikos prezidentas prieš rinkimus į salą reiškė pretenzijas nuosaikiųjų laimėjimas ir taip ilgą nepriklausomybės procesą veikiausiai nukels dar vėliau. Bet transatlantiniai ginčai dėl Grenlandijos gali tęstis. Aurimo Piečiukaičio ir Skirmanto Jankausko pasakojimas iš Grenlandijos sostinės.

Ved. Guoda Pečiulytė.