Ukrainos prezidentas viliasi, kad ateinančią savaitę Saudo Arabijoje įvyksiantis jo ir Vašingtono derybininkų susitikimas bus „prasmingas“. Nemenkas lūkestis, atsimenant Ovaliajame kabinete įvykusią katastrofą, kurią išprovokavo J.D. Vance‘as, bet taikstytis buvo verčiamas Volodymyras Zelenskis. Nors tą padarė, prezidentą iškoneveikęs Donaldas Trumpas neatlyžta. Siekdamas susitarimo bet kokia kaina ir toliau vienpusiškai spaudžia Kyjivą – nutraukė karinę ir žvalgybinę paramą, o kai Rusija demonstratyviai vėl apšaudė Ukrainos miestus, pareiškė, kad jos vietoje taip būtų pasielgęs bet kas kitas ir Putiną vadina sukalbamesniu derybų partneriu nei Zelenskis.

Stebint Amerikos veiksmus ir girdint, iš jos ateinančias kalbas, Europai neliko nieko kita, kaip tik investuoti į savo pačios gynybą. Pavyzdžiui, metų metus delsusi Belgija žada iki vasaros surasti papildomus 4 mlrd. eurų, kad pasiektų 2 proc. BVP ribą. Lenkija žada mokyti kiekvieną vyrą, Vokietija – panaikinti pačios sugalvotas kliūtis skolintis gynybai. Europos Komisijos pirmininkė pristatė, kaip pati teigia, 800 mlrd. eurų vertės Europos perginklavimo planą. Iš Briuselio – Mindaugo Laukagalio ir Justinos Ilkevičiūtės reportažas.

Pasaulio dėmesys jau kitą savaitę nukryps į Marijampolės savivaldybės dydžio rinkimus. Apie 50 tūkst. grenlandų rinks parlamentą, kuris tęs Grenlandijos nepriklausomybės darbus. Iki dešimtmečius grenlandų siekto tikslo dar gali laukti dešimtmečiai, bet diskusijas saloje kursto išaugęs Amerikos dėmesys. Jungtinės Valstijos didžiausioje pasaulio saloje visada turėjo interesų: nuo gamtinių išteklių iki strateginių branduolinių varžybų. Donaldas Trumpas šią savaitę sakė gerbsiantis grenlandų apsisprendimą, bet dar kartą pakartojo, kad vienaip ar kitaip Grenlandiją gaus. Nors tam prieštarauja ir Danija, ir patys grenlandai, svarstantys apie partnerystę su Amerika, bet tik išsprendus nepriklausomybės galvosūkį. Iš Grenlandijos sostinės Nūko – Aurimo Piečiukaičio ir Skirmanto Jankausko pasakojimas.

Valstybės saugumo departamentas kartu su KAM Antruoju operatyvinių tarnybų departamentu pateikė Grėsmių nacionaliniam saugumui vertinimą. Pasak Lietuvos žvalgybininkų, Rusijos karinis biudžetas per ketverius metus išaugo 10 trln. rublių ir dabar siekia 13,5 trln. rublių, o tai yra 130 mlrd. eurų ir per 6 proc. BVP. Bet jeigu įskaičiuoti ir tai, kas nėra viešai skelbiama, tai ginklavimuisi Rusija skiria apie 9 proc. BVP. Kaip ilgai Rusija bus pajėgi užtikrinti tokį finansavimo lygį? Kariuomenės Gynybos štabo viršininkas generolas Remigijus Baltrėnas „Savaitėje“.

Gazos Ruožo paliaubų planui atsidūrus aklavietėje, Arabų šalių lyderiai teigia turintys teritorijos atstatymo planą. Tačiau 53 mlrd. dolerių vertės, penkerių metų pasiūlymas jau dabar susiduria su iššūkiais, o reakcijos į planą nevienareikšmiškos. Regiono lyderiai jį palaiko, Izraelis atmeta, o JAV, vienintelės turinčios pakankamai galios priversti jį įgyvendinti, siunčia dviprasmiškus signalus. Visa tai vyksta ilgiau nei savaitę nesutariant, kaip įgyvendinti antrąjį paliaubų etapą, kuris turėtų užtikrinti likusių įkaitų atgavimą, ir kartu užtikrinti, kad Izraelis iš Gazos Ruožo išves savo karius.

Dėmesio prožektoriai apšvietė socdemų podiumą. Aukščiausiasis Teismas nutraukė prieš tai dviejų instancijų nuteisto Mindaugo Sinkevičiaus bylą. Paprasčiau sakant – jį išteisino. Teismas nusprendė, kad Sinkevičiaus padaryti nusikaltimai nėra tiek pavojingi, kad dėl jų reikėtų taikyti Baudžiamąjį Kodeksą. Dėl išteisinamojo nuosprendžio buvo nustebęs ir pats Sinkevičius. Iš pradžių sakęs nežinantis, ką darys toliau, kitą dieną – jau kreipėsi į Vyriausiąją rinkimų komisiją su prašymu grąžinti jį į Jonavos mero postą. Komisija, iš pradžių sakiusi, kad tai neįmanoma, kitą dieną Sinkevičiaus norą išpildė. Politologai beveik neabejoja, buvusi socialdemokratų žvaigždė greičiausiai grįš ir į nacionalinę politiką.

Dėmesio centre mėgstantis būti Remigijus Žemaitaitis šią savaitę jame atsidūrė, kai paaiškėjo, jog susiruošęs vykti susitikti su Elonu Musku, buvo paprasčiausiai apgautas. Neįvykusi kelionė į JAV jam gali baigtis net ir apkalta, jei Seimo etikos sargai, ištyrę visas aplinkybes, matys tam pagrindo. Prezidentas kartoja, kad priimti „Nemuno aušrą“ į koaliciją apskritai buvo klaida. Pats Žemaitaitis aiškina, kad Seimo valdybą informavęs, jog vyksta į asmeninę kelionę ir nedeklaravęs, kad ją apmoka amerikiečiai, nieko nepažeidęs. Politinės erdvės stebėtojo manymu, Žemaitaičiui vis dėlto greičiausiai nepavyks taip lengvai išsisukti iš šios istorijos.

Ved. Nemira Pumprickaitė.