Istoriniame lūžio taške atsidūrusios Europos lyderiai renkasi į neeilinį susitikimą Briuselyje, kur tarsis kaip pasirūpinti žemyno apginklavimu ir parama Kyjivui. Šiame Europos viršūnių susitikime dalyvauja ir Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis. Tiesiogiai iš Briuselio – reporterė Justina Ilkevičiūtė.

Prancūzijos Prezidentas Emmanuelis Macronas Vadovų Tarybos išvakarėse įspėjo, kad Prancūzija turi pasiruošti galimam Jungtinių Valstijų atsitraukimui iš Europos ir konfrontacijai su Rusija. Macronas paragino pradėti diskusiją, kad Prancūzijos branduoliniai ginklai būtų naudojami ir Europos sąjungininkėms ginti. Tačiau ekspertai sako, kad artimiausius dešimtmečius europiečiai nepakeis Amerikos taikomo branduolinio atgrasymo. Studijoje gyvai – VU TSPMI dėstytojas dr. Gintas Karalius. Taip pat pokalbis nuotoliu, kartu su „DELFI“ korespondentu gynybos temomis Vaidu Saldžiūnu.

Specialusis Jungtinių Valstijų pasiuntinys Ukrainai Keithas Keloggas sako, kad Amerikos sprendimas sustabdyti žvalgybos duomenų dalijimąsi ir karinę paramą Ukrainai – priemonė spausti Kyjivą pradėti derybas dėl taikos. Tačiau nepaisant Kyjivo bandymų atnaujinti kalbas, Vašingtonas susitikti vėl su Volodymyru Zelenskiu neskuba. Studijoje atsargos pulkininkas Gintaras Bagdonas.

Teismui perduota dar viena šnipinėjimo byla: du Lietuvos piliečiai, vienas jų šaulių sąjungos narys, kaltinami šnipinėjimu Baltarusijai. Sugyventiniai vyras ir moteris patys pasisiūlė Baltarusijos karinei žvalgybai. 2022 metais nuvyko į Minską, kur susitarė dėl bendradarbiavimo su nedraugiškos šalies karinių struktūrų atstovais. Šaulių sąjunga sako, kad šnipinėjimu įtariamą pilietį iš organizacijos pašalino pernai.

Lietuvos Aukščiausiajam Teismui nutraukus vadinamąją „čekiukų“ bylą Mindaugui Sinkevičius, Vyriausioji rinkimų komisija atšaukė ir savo sprendimą, kuriuo jam panaikintas Jonavos rajono mero mandatas. Pasak komisijos pirmininkės, mero pareigas Sinkevičius atgavo šįvakar. Komisija rekomenduoja Seimui traukti kitą savaitę rengiamus pirmalaikius mero rinkimus Jonavoje. Seimas apsispręsti turi pirmadienį, nes antradienį jau prasidėtų išankstinis balsavimas. Apie tai – ministras pirmininkas Gintautas Paluckas.

Prokurorai skelbia, kad buvęs „Baltcap“ partneris Šarūnas Stepukonis iš investicijų bendrovės įmonių pasisavino daugiau nei 42 mln. eurų. Didžiąją dalį jų Stepukonis pralošė. Lošimų priežiūros tarnyba aiškina, kad „Olympic Casino“ Stepukonį aktyviai skatino lošti. Todėl bendrovei skirta beveik 8,5 mln. eurų bauda. Ją bendrovė žada skųsti.

Europos Centrinis Bankas dar kartą ketvirčiu procentinio punkto sumažino bazines palūkanas. Tai jau šeštas kartas nuo pinigų politikos švelninimo ciklo pradžios pernai birželį. Dabar bazinis palūkanų dydis bus du su puse procento. Tokio dydžio jis buvo 2023 metų pradžioje. Rinkos prognozuoja, kad palūkanos ketvirčiu procentinio punkto dar bus mažinamos balandį. Tačiau Europos Centrinio Banko vadovė užsimena, kad palūkanų mažinimo planai gali keistis. Esą infliacijos augimą gali paskatinti bendrijos šalių planai didinti išlaidas gynybai, o ekonomiką neigiamai jau dabar veikia Amerikos grasinimai dėl muitų. Svečiuose Šiaulių banko Finansų rinkų departamento vadovė Eglė Džiugytė.

Praėjus vos dienai po to, ko įsigaliojo 25 procentų mokestis importuojamoms prekėms iš Meksikos ir Kanados, Donaldo Trumpo administracija automobilių gamintojams tose šalyse suteikė išimtį – muitų jie nemokės mažiausiai vieną mėnesį. Ši išimtis paskelbta susidūrus su pagrindinių amerikiečių automobilių gamintojų ir pačių respublikonų senatorių spaudimu.

Ved. Guoda Pečiulytė.