Tai, kas įvyko Ovaliajame kabinete, neturi precedento. Vis labiau kylantis tonas, chaosas ir viskas prieš televizijos kameras, aikčiojant kambaryje esantiems žurnalistams bei politikams. Dabar jau svarstoma, ar Donaldas Trumpas su viceprezidentu tyčia bandė išprovokuoti Volodymyrą Zelenskį. Ukrainos prezidentas šio susitikimo norėjo, kad pabandytų įtikinti Trumpo administraciją nestoti į Rusijos pusę. Tačiau, panašu, kad Amerika pusę jau buvo pasirinkusi.

Beprecedentį viešą prezidentų konfliktą ir to pasekmes aptaria Europos politikos analizės centro Vašingtone vizituojantis bendradarbis, ambasadorius Eitvydas Bajarūnas.

Mūsų siaubas dabar dar didesnis, pareiškė Vokietija po fiasko Baltuosiuose rūmuose, o Prancūzija sako, kad Europa nebegalės būti Amerikos vasalas. Bet šiandien Londone Europos lyderiai pradėjo paieškas iškart trimis kryptimis – kaip remti Ukrainą, kaip gintis patiems ir kaip elgtis pasaulyje, kai, kaip pasakė Europos diplomatijos vadovė, laisvajam pasauliui reikia naujo lyderio.

Kai NATO ateitis atrodo kaip niekada miglota, o dėl tolesnės Amerikos paramos Ukrainai kyla vis daugiau abejonių, ketvirtus karo metus šią savaitę pradėjusioje skaičiuoti Ukrainoje vis garsiau skamba klausimai: ar šalis pajėgi tęsti kovą? Europos lyderiai Ukrainos nepaliks. Kyjive Šiaurės ir Baltijos šalių lyderiai kartu su Europos Sąjungos vadovais pažadėjo toliau didinti karinę paramą. Tačiau, ekspertų nuomone, Europa neturi resursų kompensuoti to, ką Ukrainai perdavė Amerika.

Ovaliajame kabinete įvykęs viešas Volodymyro Zelenskio pažeminimas pleištą dar giliau įkalė ne tik Vašingtono ir Kyjivo, bet ir transatlantiniuose santykiuose. Tą pripažįsta ir vienas proamerikietiškiausių Europos politikų – būsimasis Vokietijos kancleris Friedrichas Merzas, pareiškęs, kad Europa privalo siekti nepriklausomybės nuo Amerikos.

Jungtinių Valstijų kuriamas informacinis chaosas didina nerimą Rusijos kaimynėse. Didėjantį baimės skleidimą sako matantys Rusijos ir Baltarusijos informacinę erdvę stebintys ekspertai: padaugėjo žinučių apie trečiąjį pasaulinį ir branduolinį karą.

Netrukus istorikai ir teismo medicinos ekspertai imsis identifikuoti palaikus, esančius Vilniaus katedros požemiuose. Spėjama, kad ten galėtų būti ir Vytauto Didžiojo palaikai, o iš viso požemiuose gali būti iki tūkstančio neidentifikuotų palaikų. Antropologo Rimanto Jankausko teigimu, Vytauto palaikų ieškota ir 1930 metais, tada net buvo hipotezių, kad juos paslėpė lenkai, tačiau tam mokslinių argumentų taip ir nerasta.

Ved. Nemira Pumprickaitė.