Nuomonių skirtumai tarp Amerikos ir Europos išryškėjo per Donaldo Trumpo susitikimą su Emmanueliu Macronu Vašingtone. Trumpui teigiant, kad ugnies nutraukimas galimas jau po kelių savaičių, Macronas sako, kad ši taika negali reikšti Ukrainos kapituliavimo. LRT korespondento Augustino Šemelio reportažas iš Vašingtono.

Politologas Gintas Karalius teigia, kad asmeniškai Macronui susitikimas su Trumpu sekėsi gerai, atrodė gerai pasiruošęs, tačiau ar iš to bus naudos Europai ir Ukrainai esą bus galima geriau vertinti po poryt vyksiančio Trumpo susitikimo su britų premjeru Starmeriu.

Jungtinės Karalystės premjeras, prieš išvykdamas į Vašingtoną susitikti su Trumpu, paskelbė, kad jo šalis per dvejus metus – iki 2027-ųjų – didina išlaidas gynybai iki 2,5 proc. BVP, kai Trumpas reikalauja iki 5 proc. Nors ir šis didinimas yra didžiausias nuo Šaltojo karo laikų. Tai bus daroma mažinant tarptautinei pagalbai numatytą biudžetą. Laidoje – buvęs užsienio reikalų ministras Linas Linkevičius.

Kyjivas skelbia, kad šiąnakt Maskva į Ukrainos teritoriją paleido daugiau nei 200 dronų bei 7 raketas. Naujausia ataka surengta šaliai minint trečiąsias plataus masto invazijos metines. Pranešama, kad oro gynybai pavyko numušti ar perimti didžiąją dalį dronų, taip pat 6 balistines raketas. Atakos vykdytos visoje Ukrainos teritorijoje, o dėl kilusio pavojaus kaimynė Lenkija pakėlė naikintuvus. Tuo metu žiniasklaida skelbia, kad jau šiandien Saudo Arabijoje turėtų įvykti antrasis Jungtinių Valstijų ir Rusijos pareigūnų susitikimas. Tikinama, kad šįkart pokalbiai vyks žemesniu lygiu nei prieš savaitę, kai derybas vedė abiejų šalių diplomatijos vadovai.

Laidoje – „The Reckoning Project“ biuro Ukrainoje vadovas Maksimas Milta.

Donaldo Trumpo grįžimas į Baltuosius rūmus daug nemalonių staigmenų pateikė Pekinui. Tačiau, kai Trumpo noras kuo greičiau nutraukti karą Ukrainoje aukštyn kojomis apvertė Jungtinių Valstijų dešimtmečių politiką Rusijos atžvilgiu, Kinijos lyderiai įžvelgia „aukso gyslą“ – galimybę suartėti su Europa, užsitikrinti svarbų vaidmenį pokario Ukrainoje.

Kinijos poziciją dėl JAV ir Rusijos suartėjimo vertina VU TSPMI direktorė Margarita Šešelgytė.

Didėjant nerimui visuomenėje, kariuomenė ramina – Rusija kelia grėsmę, bet požymių, kad jos pajėgumai būtų perdislokuojami arčiau Lietuvos, nėra. Vis dėlto daugėja žmonių besimokančių civilinės saugos, atsparumo grėsmėms, pilietinio pasipriešinimo. Krašto apsaugos ministerijos rengiami mokymai vien šiemet išklausyti daugiau nei 100 tūkstančių kartų. Pasak viceministro, juos klauso tiek valstybės tarnautojai, kuriems privalu įgyti žinių, tiek paprasti piliečiai.

Europoje augant elektromobilių pardavimams, Elono Musko „Tesla“ populiarumą praranda. Lyginant su pernai sausiu, šiemet „Teslų“ Europoje parduota perpus mažiau.

Automobiilių rinkos ekspertas Matas Buzelis sako, kad ir kaip norėtume sieti kritusius „Teslos“ pardavimus su Elono Musko veiksmais, tačiau priežastys daug paprastesnės – Tesla nebeatlaiko augančios konkurencijos, kitų gamintojų modelių pasiūlos.

Turtingiausiųjų turtas praėjusiais metais augo kartais, palyginti su ankstesniais metais. Pavyzdžiui, bendras penkių turtingiausių pasaulio žmonių – tarp kurių ir Elonas Muskas – turtas pernai padvigubėjo. Nevyriausybinė organizacija „Oxfam“ įspėja, kad milijardieriai pelnosi galėdami formuoti ekonominę ir socialinę politiką. Apie sparčiai augančių turtuolių turtus – pasakojimas plačiau.

Ved. Rasa Tapinienė.