Iš Dzūkijos kilęs Povilas Vadeika jau metus savo gyvenimą dalija tarp Alytaus ir Molėtų. Alytuje Povilo laukia namai, šeima ir darbas savivaldybės taryboje, Molėtuose – kitas mėgstamas darbas picerijoje. Pagerinti gimtojo miesto kasdienybę vyrą įkvėpė prosenelio pavyzdys, o pomėgį gaminti maistą Povilas atrado gyvendamas ir dirbdamas Škotijoje.

Su Neila Baumiliene susitinkame neeilinėje vietoje – Lietuvos parlamente. Prieš 34 metus kartu su tūkstančiais kitų lietuvių ji čia budėjo Sovietų Sąjungos kariams grasinant užimti valstybei svarbius objektus. O išvykdama į JAV ji buvo tikra, kad buvo viena iš tų, kuri apgynė Lietuvos laisvę. Išvykusi už Atlanto suprato, kad klydo. JAV ji sutiko tuos, be kurių pastangų Lietuva nebūtų tokia, kokia yra šiandien.

Iš saulėtojo Tailando į atokią sodybą Kaišiadorių rajone. Po septynerių metų egzotiniuose kraštuose Simoną ir Tomą Kupečius pašaukė noras grįžti į gimtinę. Kaip ilgai nesvarstę grįžo į Lietuvą, taip anuomet, ilgai negalvoję, susikrovė lagaminus didžiajam nuotykiui. Sutuoktiniai, kartu su penkiamečiais Vakariu ir Vasare, Tailande iš pradžių planavo apsistoti porai metų, bet laikas nepastebimai išsitęsė.

Įprastą darbo dieną Marius – medicinos fizikas Nacionaliniame vėžio centre. Jis rūpinasi, kad diagnostinė įranga čia veiktų be priekaištų. Po darbo vyras konstruoja išorines baterijas, kurios vėliau gabenamos kariams į Ukrainą. Taip pat nepavargdama Ukrainai trečius metus padeda ir Silvija. Prie daugybės savanoriškų iniciatyvų prisidėjusi moteris iš pradžių padėjo su vaikais iš Ukrainos atvykusioms moterims, vėliau prisijungė prie maskuojančiuosius tinklus pinančių „Vilniaus vorų“, pagalbą organizuoja ir per Vilniaus evangelinę bažnyčią. Tačiau nusprendė, kad nori prisidėti dar daugiau.