Prezidentas Donaldas Trumpas pareiškė, kad Jungtinės Valstijos tikrai įves muitus Europos Sąjungai ir kad tai padarys „gana greitai“. Muitus Kinijai, Kanadai ir Meksikai jau įvedęs Amerikos prezidentas Europos Sąjungą kaltina apiplėšinėjant Jungtines Valstijas – esą Amerika iš Europos perka viską, o Europa iš Amerikos – beveik nieko.

Europos Sąjunga jau kurį laiką daugiau parduoda Amerikai nei perka iš jos. 2023 metų duomenimis, šis skirtumas sudarė apie 156 milijardus eurų. JAV iš ES importavo prekių už daugiau kaip 500 milijardų eurų ir tai sudaro penktadalį viso importo. ES iš Amerikos importavo už 360 milijardų eurų, ir tai sudarė apie 14 proc. viso bendrijos importo.

Į Donaldo Trumpo sprendimą nuo rytojaus įvesti muitus Kanadai, Meksikai ir Kinijai bei grasinant jais apmokestinti ir Europą, reaguoja ir akcijų rinkos. Prasidėjus prekybai, pagrindiniai indeksai krito, kai kur ir kone trimis procentais. Vėliau kiek pakilo. Europoje labiausiai pigo automobilių pramonės akcijos. Neigiamos nuotaikos ir kriptovaliutų rinkoje.

Jungtinės Valstijos imsis priemonių, jei Kinijos įtaka Panamos kanale nesumažės, – tokią žinią naujasis Amerikos valstybės sekretorius perdavė per pirmąjį savo užsienio vizitą susitikęs su Panamos prezidentu. Šis žada Amerikos būgštavimus išsklaidyti, bet tikina, kad derėtis dėl paties kanalo niekas nesiruošia.

Briuselyje Europos lyderiai teigia susirinkę į saugumui skirtą susitikimą, kuriame labiausiai skaldantis klausimas yra gynybos finansavimas. Pafrontės šalys pasisako už didesnį Bendrijos įsitraukimą į gynybą, bet galutinis susitarimas, atrodo, dar toli.

Užsienio reikalų ministro Kęstučio Budrio teigimu, ateityje reikės didesnių investicijų, kad būtų matoma, kas vyksta jūros dugne, taip pat sunkinti laivybą neapdraustiems laivams. Į konservatorių frakcijos posėdį pakviestas ministras sakė, didesnę grėsmę kelia Rusijos pajėgumai, kurie įprastai yra nematomi ir pastaruosius dešimt metų kurti turint tikslą gadinti ypatingos svarbos infrastruktūrą po vandeniu.

Vienos didžiausių lazerių gamintojų Lietuvoje bendrovės „Optogama“ darbuotojas slapta pardavinėjo lazerius Rusijos gynybos pramonės institutams. Tai LRT patvirtino įmonės vadovas Tadas Lipinskas. Dėl darbuotojų veiksmų atliekamas tyrimas, sulaikytas vienas asmuo.

Prasideda akcija „Radarom“, skirta Ukrainai palaikyti. Šiemet už suaukotus pinigus bus perkami dronai ir antidronai. Ukraina per trejus karo metus tapo dronų bandymų poligonu. Gamintojų teigimu, technologijos keičiasi greitai, jie ragina nenuvertinti Rusijos. Dronai, pasak pagalbą Ukrainai teikiančio Jono Ohmano, gelbsti gyvybes.

Ved. Rasa Tapinienė.