Europos lyderiai turėjo daug laiko pasirengti antrajam Donaldo Trumpo atėjimui, bet pirmųjų pareiškimų ir sprendimų lavina vis vien užklupo juos nepasirengusius. Kai amerikiečiams Trumpas žadėjo klestėjimą, išdidumą ir laivę, per Europą ritosi niūrumo ir pesimizmo banga. Europos sostinės nebeslepia, kad nebeliko transatlantinio Aljanso pagrindo – bendrų vertybių, ir tik ieško pragmatiku būdų įsiteikti Trumpui. Didžiosios šalys drąsinosi, kad Europa pajėgi būti savarankiška veikėja, bet tikrovę joms priminė Trumpo balsu tapęs Ukrainos prezidentas – klausė, ar Amerika pasigestų tokių sąjungininkų. Europos politikai šią savaitę bandė viską: vieni gyrė Trumpą, kiti tik prašė paklausyti, ką jis sako, dar kiti siūlė sandorius, o kai kurie tiesiog siuntė velniop. Bet visi – ir gyrėjai, ir kritikai – patyrė Trumpo nenuspėjamumą. Jo užsienio politikos kontūrai tebelieka neaiškūs, ypač dėl Ukrainos, NATO ateities ir Kinijos. Sparčiai aiškėja tik kad Europa turi rengtis gyventi be Amerikos, o dažnai – ir prieš Ameriką.