Pavėlavusios tris valandas paliaubos Gazoje įsigaliojo, kai Izraelis sulaukė šiandien išleidžiamų įkaičių moterų sąrašo. Trys įkaitės jau tėvynėje. Šią savaitę po ilgus mėnesius trukusių derybų pasiektas didžiausias proveržis per 15 mėnesių Gazoje trunkantį karą, kuris prasidėjo, kai ginkluoti palestiniečių grupuotės „Hamas“ smogikai užpuolė Izraelį. Paliaubų susitarimas, kurį Izraelis ir „Hamas“ pasiekė per tarpininkus, bus įgyvendinamas trimis etapais. Analitikai sako, pagaliau pasiekti rezultatą padėjo tai, kad pastarąją savaitę derybose, kurios vyko Katare, pajėgas suvienijo Joe Bideno ir Donaldo Trumpo komandos, ir kad jam pasiekti buvo nustatytas konkretus terminas – iki sausio 20-osios. Bet karas dar nesibaigė – jau pasirašius paliaubų susitarimą, Gazoje žuvo apie 100 palestiniečių.

Pasaulis laukia rytdienos, sausio 20-osios, kai Joe Bideno vertybėmis grįsta užsienio politika pasikeis į mažiau prognozuojamą, bet perprantamą, Donaldo Trumpo ekonominiais skaičiavimais paremtą mąstymą apie pasaulį. Klausimas, kiek žemės tai kainuos Ukrainai, ir apskritai, kiek Amerikos užsienio politika, jei ji praras Bideno išlaikytą moralinį pagrindą, supanašės į didžiųjų autokratijų tarptautinę tvarką be taisyklių.

Kai Donaldas Trumpas rytoj Kapitolijuje duos priesaiką tapti naujuoju Amerikos prezidentu, Vašingtone tai gyvai stebės visi didžiųjų technologijų kompanijų vadovai. Trys turtingiausi pasaulio žmonės – Elonas Muskas, Markas Zuckerbergas ir Jeffas Bezosas pirmoje eilėje sėdės kartu su naujojo prezidento šeima ir paskirtaisiais prezidento kabineto nariais. Silicio slėnis įprastai laikėsi toliau nuo politikos, o dar per pirmąją Trumpo kadenciją negailėjo kritikos konservatyviam prezidentui ir jo varžovams palaikyti skyrė milijonus. Kodėl „Google“, „Apple“, „Amazon“, „Metos“ ir dešimčių kitų technologijų bendrovių bei startuolių vadovai staiga taip pamėgo Trumpą ir kaip tai gali atsiliepti lenktynėms, kas valdys pasaulinę technologijų rinką?

Donaldo Trumpo sugrįžimas taps išbandymu transatlantinei vienybei, tad ateinančių iššūkių akivaizdoje Lietuvoje viešėjęs Prancūzijos deleguotasis ministras Europos reikalams šalis partneres ragina nedemonstruoti silpnumo ir kliautis vienybe. Prancūzija apie Europos „strateginę autonomiją“ kalba jau seniai, bet būtent dabar – kai trampizmas pasirodo esantis ne anomalija, o ilgalaikis virsmas – Emmanuelio Macrono idėja gali įgyti naują impulsą. Prancūzijos deleguotąjį ministrą Europos reikalams kalbino Lukas Kivita.

Šią savaitę Seimas baigė rudens sesiją, kurią pradėjo dabar jau praėjusios kadencijos, o baigė naujosios parlamentarai. Sauliaus Skvernelio iniciatyva šis Seimas pradėjo svarstyti Sausio 13-ąją paskelbti valstybės švente, o tai reiškia ir laisvadieniu. Oponentai mano, kad tokiu atveju prarasime šios dienos edukacinę prasmę, nebeliks dienos jaunosios kartos atminčiai ir laisvės kainai įprasminti. Laidoje – Seimo pirmininkas Saulius Skvernelis.

Valdantieji skaičiuoja, kad per dešimtmetį maisto prekės Lietuvoje pabrango maždaug 70 procentų, vien per pastaruosius penkerius metus už maistą mokame dvigubai brangiau. Dalis ekonomistų ir politikų sako – tai problema, maistas ne visiems įperkamas. Steigiama maisto taryba. Ji turėtų ne tik stebėti maisto kainas, bet ir teikti siūlymus, kaip tvarkytis su jų didėjimu. Opozicija ir kai kurie ekspertai baiminasi, kad ši taryba netaptų kainų reguliavimo įrankiu – esą laisvoje rinkoje Vyriausybės kišimasis negalimas. Kitų nuomone, norint, yra ir kitų priemonių kainų augimui valdyti tiesiogiai į rinką nesikišant.

Gripas šiemet siaučia. Gydymo įstaigas užplūdus pacientams ir vien per pastarąją savaitę gripui pasiglemžus penkias gyvybes, gydytojai prabilo apie galimą gripo pandemiją. Auga ir sergamumas plaučių uždegimu. Medikai sako, tiek užsikrėtusių gyventojų nematę dešimtmetį. Ir padėti pacientams ne visada paprasta. Antibiotikų, kuriais gydomas plaučių uždegimas, trūksta. Vaistininkai sako, kad medikamentų įmanoma rasti tik pavienėse vaistinėse, o tiekimo sutrikimai gali tęstis iki pavasario.

Ved. Nemira Pumprickaitė.