Trys garsiausios Kauno moterys ir išskirtinė pažintis su Čiurlionio proanūkiu – tapytoju ir muziejininku Džiugu Palukaičiu. Susitikimas pirmuose nuosavuose Džiugo prosenelės Sofijos Kymantaitės-Čiurlionienės namuose. Išlikę tarpukario baldai, nuotraukos ir asmeniniai daiktai mena daugybę žymių to meto kultūros ir visuomenės veikėjų, kurių gausybė čia kas savaitę rinkdavosi į vadinamuosius Čiurlionienės šeštadienius. Be kita ko, šios sienos saugo ir ne vieną paslaptį. Istorijos apie Sofijos Kymantaitės bičiulystę su Vaižgantu, žymioji kalba, dėl kurios buvo nutrauktas spektaklis ir miestiečių auka sumokėti Antano Smetonos baudą.

Apie sveikatą – kaip rengtis žiemą arba kodėl medvilninius marškinėlius galima drąsiai atidėti vasaros sezonui? Šį kartą drabužių sluoksniavimo mįslės minamos produktų kūrimo ir vystymo centro laboratorijoje, Kauno technologijos universitete. „Į drabužio komplektą reikia įvesti kuo daugiau skirtingų savybių turinčių sluoksnių. Pavyzdžiui, antrasis drabužių sluoksnis – izoliacinis, turintis išlaikyti kūno šilumą. Tam puikiai tinka vilna. Paskutinis drabužių sluoksnis – apsauginis…“, – kalba KTU Mados inžinerijos profesorė dr. Virginija Daukantienė. O kokios medžiagos turėtų būti pirmasis, esantis arčiausiai kūno, sluoksnis? Natūrali medvilnė, o gal sintetika?

Apie naujausias mokymo programas mokyklose ir Lietuvos istorijos pamokas, kuriose Lietuvos istorijos nedaug. „7 Kauno dienų“ pokalbyje dalyvauja Vytauto Didžiojo universiteto dėstytojas dr. Kastytis Antanaitis. „Pažiūrėjus į dabartinę mokymo programą, akivaizdu, kad į faktus ir įvykius nesikoncentruojama. Taip išeina, kad bet koks argentinietis drąsiai išlaikys mūsų egzaminus, nes jam pakaks bendrų pasaulio istorijos žinių“, – sako VDU istorikas. Ir ką reikia daryti, kad vaikai ir Vakarai išgirstų mūsų istoriją?