Prasidėjo diskusija – ar Lietuvai trauktis iš priešpėstines minas ribojančios Otavos konvencijos. Kariuomenė – už, buvęs krašto apsaugos ministras Laurynas Kasčiūnas – taip pat. Dabartinė ministrė Dovilė Šakalienė atsargesnė – sako, kad reikia regioninio sprendimo. Tam pritaria ir Tarptautinės teisės ekspertas.

Likus 2 savaitėms iki Donaldo Trumpo inauguracijos, Rusija ir Ukraina meta visas pastangas užsitikrinti kuo geresnes pozicijas numatomose derybose. Ukrainiečiams antrą dieną iš eilės stiprinant puolimą Kursko srityje, Maskva skelbia apie naujas pergales rytinėje Donecko srityje, kur esą užimtas karinei logistikai svarbus Kurachovės miestas. Kyjivas Rusijos pranešimų nepatvirtina, tačiau neneigia, kad priešas miesto kryptimi rengė intensyvų puolimą. Plačiau – specialiųjų operacijų atsargos karininkas Aurimas Navys.

„Nemuno aušros“ pirmininkas Remigijus Žemaitaitis teigia, kad jei pavasario sesijoje nebus siūlomas vicepirmininku, greičiausiai trauksis iš koalicijos. Visgi Žemaitaičio kandidatūros Seimo pirmininkas, demokratų vadovas Saulius Skvernelis teikti nenori. Premjeras Gintautas Paluckas tikisi, kad abi partijos koalicijoje liks, taip pat tikina, kad, nepaisant nesutarimų, koalicija yra veikli.

Austrijos prezidentas pavedė kraštutinės Laisvės partijos lyderiui Herbertui Kickliui sudaryti vyriausybę. Anot prezidento, tai buvo nelengvas sprendimas, bet padėtis pasikeitė, kai galutinai žlugo centro jėgų – Liaudies partijos ir socialdemokratų – derybos dėl koalicijos.

„Lietuvos geležinkeliai“ paskelbė atidarę naują tarptautinį maršrutą. Nuo šiol kiekvieną dieną traukiniu bus galima pasiekti Taliną. Tiesa, pasirinkus šią kelionę teks apsišarvuoti kantrybe, mat traukinyje teks praleisti 10 valandų. Kelionių organizatoriai abejoja, kad toks keliavimo būdas į Estijos sotinę taps patrauklus. Greičiau nei traukiniu Taliną galima pasiekti automobiliu. Šia tema – VILNIUS TECH Mobiliųjų mašinų ir geležinkelių transporto katedros docento Gedimino Vaičiūno komentaras.

Vilniaus arkikatedros požemiuose atrasta slaptavietė su Lietuvos ir Lenkijos valdovų Aleksandro, Elžbietos ir Barboros įkapėms skirtomis insignijomis, įskaitant laidojimo karūnas. Slaptavietė požemiuose atverta pernai gruodžio 16-ąją. Čia 1939 metais, prasidėjus Antrajam pasauliniam karui, paslėptos karališkos regalijos – Lietuvos didžiojo kunigaikščio ir Lenkijos karaliaus Aleksandro karūna, taip pat Lietuvos Didžiosios kunigaikštystės valdovo bei Lietuvos ir Lenkijos karaliaus Žygimanto Augusto pirmosios žmonos Elžbietos Habsburgaitės karūna, grandinė, medalionas, žiedas ir karsto lentelė. Taip pat kitos Žygimanto Augusto žmonos – Barboros Radvilaitės – karūna, skeptras, valdžios obuolys, trys žiedai, grandinė ir dvi karsto lentelės.

Restauratorius Saulius Poderis sako, atradimas – jo. Esą reliktų paieškas inicijavo dar 2014 metais, kai iš Lenkijos gavo medžiagos apie slėptuvę. Tačiau iki pernai žiemos taip ir negavo leidimų paieškoms, kol galiausiai nepradėjo talkinti istorijos institutas. Su jo atstovais apsilankius Katedros požemiuose įsitikinta, kad dokumentuose nurodyta vieta – tikra. Buvęs Valdovų rūmų gidas sako, institucijos ėmė reaguoti tik kai turima medžiaga pasidalijo su aukščiausiais šalies vadovais. Apie situaciją – Valdovų rūmų muziejaus direktorius Vydas Dolinskas ir Bažnytinio paveldo muziejaus direktorė Rita Pauliukevičiūtė.

Ved. Rasa Tapinienė.