Po tragiškos Sausio 13-osios nakties ir TV bokšto užėmimo, Lietuva liko visiškame informacijos vakuume. Nebuvo įmanoma perduoti jokių žinių nei į Rytus, nei į Vakarus. Kaip veikė Lietuvos žurnalistai ir inteligentai, laisvės kovotojai be ginklo ir kaip pavyko sukelti demokratinių Rusijos jėgų inicijuotus šimtatūkstantinius, Lietuvą palaikančius mitingus Maskvoje, Peterburge ir kitur?
Sausio 13-ąją, mūsų šviesos ir skausmo dieną, siužetas apie disidentus. Tiksliau ne apie pačius kovotojus prieš sistemą – tai buvo asmens apsisprendimas ir pasirinkimas, o apie jų šeimas. Žmonas, seseris, vaikus... Tie, kurie būdami be kaltės yra kalti, patyrė represijas, buvo persekiojami, dažnai negalėjo rinktis norimos specialybės, o ir taip skurdi sovietinė buitis jiems buvo sunkiai pakeliama: maistas – kiaulių galvos, nes lašiniai važiuodavo į kalėjimą ar lagerį tėvui... Apie patirtis, kurios užgrūdina – LRT TELEVIZIJOS laidoje „Daiktų istorijos“.
Sausio 13-oji dažniausiai minima Vilniuje, ten, kur vyko tragiški įvykiai ir atakos, tačiau tomis dienomis vienu širdies plakimu gyveno visa Lietuva. Kaip įvykiai klostėsi Šiauliuose, kur buvo karinė baze, Panevėžyje, Kaune ar Klaipėdoje – mūsų uostamiestyje?
Ved. Saulius Pilinkus.
Kitos nuorodos: