Prieš daugiau nei 10 metų Kauno ligoninėje įkurtas dienos chirurgijos skyrius buvo vienas pirmųjų šalyje. Tuometinis vadovas Jonas Andriuškevičius prisimena, kad pradžioje trūko gydytojų paslaugų įvairovės. Šiandien viskas pasikeitė – per metus atliekama 2,5 tūkst. operacijų. „Kai įrengė dienos chirurgijos operacines, čia buvo Vakarų Berlynas, o ten Rytų. Toks buvo kontrastas“, – pokyčius prisimena Jonas Andriuškevičius. „Dabar skuba visas pasaulis, todėl dalį paslaugų reikia perkelti į dienos paslaugas. Tai vertingas pokytis, bet dar ne visiems suprantamas. Pacientas suplanuotu laiku gauna paslaugą, jis nėra atskirtas nuo savo namų, socialinės aplinkos, greičiau grįžta į sveiką gyvenimą ar į savo darbus. Be to, tai ir ekonomiškai naudingiau”, – pasakoja LSMU Kauno ligoninės vadovė, profesorė Diana Žaliaduonytė.

Kauno prieplaukos perlas ir upeivių vaikai. Nusikelkime į laikus, kai Kaune buvo ne automobiliais važinėjama, o plaukiota laivais. Skaičiuojama, kad tarpukariu per vieną navigacijos sezoną Nemunu praplaukdavo tiek žmonių, kiek dabar gyvena Kaune. 1926 pradėta statyti nauja keleivinė prieplauka, prie kurios atsirado ir namas, kuris pradėtas vadinti Kapitono namu. Pastate gyvena vadinamieji upeivių vaikai. Susipažinkite – ponia Danguolė, jos tėvas įsidarbino laivininkystės kontoroje dar 1952-aisiais, vėliau dirbo laivo kapitonu. Išskirtinės šio pastato detalės – ant lietvamzdžių išlikę inkarai ir stiklinis autentiškas bokštelis, iš kurio, plaukiančiuosius Nemunu, pasiekdavo visa reikiama informacija, pavyzdžiui, grimzlės gylis, kurį matuodavo ir Danguolės tėvas. „Kaunas gimė iš Nemuno. Miesto aukso laikais visą miesto gyvybę palaikė Nemunas. Tokių tarpukario romantinių pastatų, primenančių užmiesčio vilą išlikę vos keli”, – pasakoja Kauno miesto gidė dr. Marija Oniščik.