Seimas panaikino Remigijaus Žemaitaičio teisinę neliečiamybę. Panaikinti parlamentaro neliečiamybę Seimo paprašė generalinė prokurorė, kad teismas galėtų toliau nagrinėti baudžiamąją bylą, kurioje valdančiosios partijos „Nemuno aušra“ pirmininkas teisiamas dėl neapykantos kurstymo prieš žydus. Vilniaus politikos analizės instituto asocijuotasis analitikas Matas Baltrukevičius laidoje „Laba diena Lietuva“ teigė, kad šios kadencijos Seimas dar gali grįžti prie Remigijaus Žemaitaičio klausimo.

Prezidentas baigė susitikimus su kandidatais į ministrus. Šiandien kalbėjosi su „Nemuno aušros “ pretendentais į aplinkos ir žemės ūkio ministrus. Šalies vadovo vyriausiasis patarėjas Frederikas Jansonas teigė, kad prezidentas gali patvirtinti ne visos sudėties Ministrų kabinetą. Pasirašyti dekretą dėl naujosios Vyriausybės prezidentas ketina rytoj. Šia tema plačiau – pokalbis LRT TELEVIZIJOS laidoje „Svarbi valanda“ su ELTOS vyriausiuoju redaktoriumi Vytautu Bruveriu.

Pietų Korėjos prezidentas šalyje paskelbė nepaprastąją karo padėtį. Iš anksto neskelbto kreipimosi per televiziją metu jis apkaltino šalies opoziciją bendradarbiaujant su Šiaurės Korėja ir vykdant antivalstybinę veiklą. Pietų Korėjos žiniasklaida skelbia, kad šalyje bus uždrausta parlamento ir politinių partijų veikla, o žiniasklaida privalės paklusti karo padėties vadovybei. Apie tai – pokalbis su VDU Azijos studijų centro vyr. specialistu Linu Didvaliu.

1 014-oji Rusijos karo prieš Ukrainą diena. Nors Prancūzija ir Jungtinė Karalystė primygtinai nori pakviesti Ukrainą prisijungti prie NATO, tačiau tam vis dar prieštarauja JAV, Vokietija, Vengrija, Slovakija, Belgija, Slovėnija ir Ispanija, remdamasis šaltiniais praneša Prancūzijos leidinys „Le Monde“. JAV prezidentas Joe Bidenas atmeta galimybę pakviesti Ukrainą prisijungti prie Aljanso, o jo įpėdinis Donaldas Trumpas „niekada šios idėjos nepalaikė“. Teigiama, kad būsimasis JAV prezidentas siūlo atidėti Ukrainos narystės NATO klausimą bent 20 metų. Apie karo eigą ir Ukrainos galimybes prisijungti prie NATO – pokalbis su buvusiu kariuomenės vadu Vytautu Žuku.

Suomijos transporto agentūra „Traficom“ antradienį pranešė, kad Suomiją ir Švediją jungiantys šviesolaidiniai kabeliai, regis, buvo pažeisti atsitiktinai. LRT Radijo bendradarbė Švedijoje Vaida Strazda sako, kad šalies tarnybos į šį ir visus pastaruosius panašius atvejus žiūri labai rimtai, į žinią jautriai sureaguota ir viešoje erdvėje.

Sakartvelą šeštą dieną iš eilės drebinant protestams, šalies Konstitucinis Teismas atmetė proeuropietiškos prezidentės ir opozicijos grupių prašymą panaikinti spalį vykusių rinkimų rezultatus. Šalies opozicija juos vadina suklastotais ir boikotuoja naująjį parlamentą, kuriame daugiausia vietų iškovojo valdančioji partija „Kartvelų svajonė“. Protestų banga šalyje kilo premjerui Irakliui Kobachidzei paskelbus, kad vyriausybė atidės derybas dėl stojimo į Europos Sąjunga. Šiąnakt per riaušėmis virtusius protestus sužeisti 26 žmonės. Policijos smurtą prieš demonstrantus šiandien pasmerkė NATO generalinis sekretorius. Tuo metu Sakartvelo premjeras Vakarų šalis apkaltino kurstant neramumus ir pažadėjo protestus numalšinti. Laidoje – pokalbis su Sakartvelo politikos instituto direktoriaus pavaduotoja Renata Skardžiūte-Kereselidze.

Prie politinę krizę išgyvenančios Vokietijos jungiasi antra pagal dydį Europos ekonomika Prancūzija. Ryt susivienijusios kraštutinės partijos iš kairės ir dešinės žada išreikšti nepasitikėjimą šalies ministru pirmininku Micheliu Barnier, šias pareigas einančiu vos tris mėnesius. Analitikai atsakomybę dėl šios krizės meta prezidentui Emmanueliui Macronui, dar vasarą sušaukusiam pirmalaikius rinkimus, po kurių kraštutinės partijos tik sustiprėjo. Apie tai, kokia politinė ir ekonominė situacija laukia Prancūzijos nuvertus šalies vyriausybę, – Prancūzijos Tarptautinių tyrimų instituto asocijuotos daktarės Emilijos Pundziūtės Gallois komentaras.

Ved. Guoda Pečiulytė.